“
“
PRIGIMTINĖ TEISĖ IR ŽEMĖ.ISTORIJA IR DABARTIS
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC)
Pristatome socialinių mokslų daktaro Eduardo Monkevičiaus monografiją „Prigimtinė teisė ir žemė: istorija ir dabartis“. Joje pirmą kartą apžvelgti ir apibendrinti idėjų bei teorijų apie prigimtinės teisės kilmę ir istorinę raidą bendrieji bruožai, tradicijų tęstinumas nuo Antikos laikų iki dabarties. Autorius išdėstė savo požiūrį siekdamas atsakyti į šiuos probleminius klausimus: kas yra žmogaus prigimtis ir kaip iš jos susiformavo prigimtinė teisė, koks jos turinys, santykis su paprotine teise, su modernistinėmis pažiūromis ir pozityviąja teise; koks yra prigimtinės teisės ir žemės bei gamtinės aplinkos tarpusavio ryšys ir priklausomybė; ar žemės ir gamtinės aplinkos santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika garantuoja realų visapusišką prigimtinių žmogaus teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimą
Galima įsigyti Internetu: https://www.melc. arba https://www.knygos.lt
Plačiau: https://www.melc.lt/…/978-prigimtine-teise-ir-zeme…
Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus susirinkime 2022 m. birželio 2 d. buvo pristatyta Eduardo Monkevičiaus monografija „PRIGIMTINĖ TEISĖ IR ŽEMĖ. ISTORIJA IR DABARTIS“, (Vilnius: MELC, 2022 m.), skirta Draugijos įkūrimo 100-mečiui paminėti. Autorius informavo apie monografijos tikslus, uždavinius problemų aktualumą ir sprendimų galimybes praktikoje, atsakė į klausimus. Draugijos nariai šiltai sutiko pristatymą, palinkėjo autoriui sveikatos ir tolimesnės kūrybinės sėkmės.
Prasmingo ir jaukaus Šv. Kalėdų ir Naujųjų 2022 metų laukimo. Džiaukimės šventėmis ir kiekviena gyvenimo akimirka, nes nežinome , kada ji baigsis. Užverskime nesantaikos, pykčio ir susipriešinimo puslapį. Dalinkimės džiaugsmu ir gyvenimo optimizmu su šeimos nariais, giminėmis, draugais ir kitais žmonėmis, linkėdami jiems taikos ir ramybės.
STRAIPSNIO „PATYČIOS LIETUVOJE“ KOMENTARAS
Pagarba gerb. kolegai prof. dr. Ignui Vėgėlei už drąsias ir prasmingas mintis ir idėjas ginant prigimtines ir konstitucines žmogaus teises ir laisves. Linkiu daug ištvermės ir sėkmės šioje kilnioje ir be galo svarbioje veikloje. Patyčios, kito asmens įžeidinėjimai ir pažeminimai yra išties globali žmogaus teisių, garbės ir orumo pažeidimų problema, kurią išspręsti yra gana problematiška. Visais visuomenės raidos periodais buvo yra ir bus žmonių kurie tik tokiu būdu gali save išreikšti ir susireikšminti, nes nieko daugiau nemoka ir nesugeba. Tokiems žmonėms yra svetimos moralinės dorovinės vertybės, jie jų paprasčiausiai nepripažįsta. Jie visuomet jaučiasi teisūs, pripažįsta tik savo tiesą ir jokie argumentai jų negali įtikinti pakeisti savo nuomonę. Blogiausia, kad tai persiduoda jaunimui-ateities kartoms. Dėl to tokių žmonių paviešinimas ir demaskavimas, taip pat ir teisinio reguliavimo tobulinimas gali padėti bent iš dalies išspręsti šią problemą.
Ignas Vėgėlė „Patyčios Lietuvoje“
Tokio masto, kokio dar nėra buvę. Jau spėjome įprasti, kad socialiniuose tinkluose vieni iš kitų tyčiojasi pasiskiepiję ir nesiskiepiję.
Ar 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija panaikino Lietuvos vardą ir valstybingumą?
Lietuvos Respublikos Seime 2021 m. spalio 19 d., dalyvaujant Lenkijos Respublikos prezidentui Andžejui Dudai ir Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai buvo iškilmingai paminėta šios Konstitucijos 230 metų sukaktis. Abu prezidentai savo kalbose pabrėžė Konstitucijos reikšmę Lietuvos ir Lenkijos valstybių raidai ir ateities kartoms.
APIE PAMATINES ŽMOGAUS IR ŠEIMOS VERTYBES
Pagarba dr. Vygaudui Malinauskui už drąsiais idėjas apie pamatines žmogaus ir šeimos vertybes-prigimtines ir konstitucines teises ir laisves, jų gynimą ir išsaugojimą ateities kartoms. Šios vertybės bei jų pripažinimas ir įgyvendinimas galėtų būti žmonių taikaus sambūvio sąlyga, nežiūrint į jų tikėjimą ir pažiūras.
„RESPUBLIKA“ 17:17:00 Perskaitė 6993
Kaskart, kai valdžios viršūnės pareiškia, kad „valstybė – tai mes“, net nepabandžius įsiklausyti į Tautos balsą, kai Konstitucinis Teismas patvirtina, kad Konstitucija yra tokia, kaip ją išaiškina Konstitucinis Teismas, visuomenė vis labiau priešinama, skaldoma, – ji vis labiau aižėja. Teisininkas, VDU dėstytojas dr. Vygantas MALINAUSKAS sako: jeigu valdžia iš tikrųjų nenori sugriauti visuomenės, ji turi paisyti jos nuomonės.
APIE ŠEIMOS IR PARTNERYSTĖS SAMPRATĄ
Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas
( Kopija )
Pastaruoju metu Katalikų Bažnyčiai nerimą kelia naujos teisėkūros iniciatyvos. Ypatingai – siūlymas įteisinti partnerystę, kuris neabejotinai keistų prigimtinę šeimos sampratą. Tad kokia yra prigimtinės šeimos samprata? Kodėl jai, priėmus partnerystės įstatymą, kiltų grėsmė? Galiausiai, koks sprendimo būdas galėtų pasiekti susitarimą su partnerystės įstatymo šalininkais?
Santuokos prigimtis
„Krikščioniškasis tikėjimas mums nuolat primena, kad Dangaus Tėvo meilės dėka esame sukurti ir pašaukti gyventi tapdami jo meilės bendradarbiais pasaulyje. O tai labiausiai atsiskleidžia dovanojant kitam žmogui gyvenimą. Turbūt neatsitiktinai pirmasis Dievo įsakymas, nuskambėjęs Šventajame Rašte, yra užrašytas Pradžios knygos 1 skyriuje: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pr 1, 28).“ – teigė Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas.