Mintys apie laimę

 

Pritariu gerb. profesoriaus A. Skurvydo mintims apie laimę ir pasidalinu savo mintimis. Žmogus yra laimingas ir tuomet, kai gali maloniai bendrauti su savo tėvais, sutuoktiniu, vaikais, draugais ir artimaisiais, dalintis sėkme ir rūpesčiais, padėti vieni kitiems kuo gali, mylėti ir džiaugtis gyvenimu. Tai taip pat yra didelė laimė. Pažvelkite į senolius susikabinusius už parankių ir vaikščiojančius jūros pakrante-jie yra laimingi, kad yra sveiki ir turi vienas kitą. Arba į būrį vaikų ir vaikaičių sulaukusių senolių-jie taip pat laimingi kad gali džiaugtis vieni kitais. Laimingos yra ir tos jaunos poros kurios džiaugiasi abipuse meile ir pagarba, savo mažylių juoku ir išdaigomis. Laimingas yra ir vienišas žmogus, kuris turi galimybę įprasminti save veikloje ir kūryboje, bendrauti su kitais žmonėmis. Pasirodo kiek nedaug kartais reikia dėl pilnos laimės. Taigi laimė tai dvasinė žmogaus būdena teikianti jam euforiją ir gyvenimo džiaugsmą.

„Visą šį ankstyvą rytmetį mąstau apie mūsų vienos baigiamos rengti publikacijos „generalinę“ išvadą. Ištyrėm daugiau nei tūkstantį saugusių Žmonių. Pagrindinis tyrimo klausimas: nuo ko tvirčiausiai priklauso Žmonių laimė (subjektyvus savo laimingumo vertinimas). Labai daug įvairų veiksnių ištyrėme – nuo sveikos gyvensenos stiliaus bei kūno masės indekso iki charakterio tipo, emocinio intelekto, streso, subjektyvios savijautos profilio, gyvenimo svarbiausių dalykų (vertybių), patirtų patyčių ir smurto vaikystėje ir dar daug kitų rodiklų.
Visą rytmetį ieškau „vieno sakinio apibendrinimo“, kad jis būtų ir originalus, ir įdomus, ir suprantamas. O tai man nemažas iššūkis.
Šiai minutei apibendrinimas yra toks.
„Žmonių suvokiama laimė yra daug daugiau, nei vien tik sveikas gyvenimo stilius (fizinis aktyvumas, sveika mityba, pilnavertis miegas, nerūkymas ir alkoholio nevartojimas), antsvorio neturėjimas, malonios emocijos, pinigų kiekis ir/ar geras išsilavinimas bei kiti „tardiciniai rodikliai“, pavyzdžiui, loginis protas ir/ar empatiškumas. Kad Žmonės jaustųsi laimingi yra daug svarbiau, kad jie gebėtų valdyti savo emocijas, siektų savęs nuolatinio tobulinimo, būtų gyvybingais, energingais bei atsparūs viso gyvenimo stresams, nelaimėms. O tam pasiekti reikia pastangų, kurios ne visados būna malonios. Dažnai laimingų Žmonių gyvenimą lydi ir nuovargis, ir problemos, ir neaiškumas jų galvoje“.

 

1

 

Komentuoti

NAUJA AUTORIAUS MONOGRAFIJA

PRIGIMTINĖ TEISĖ IR ŽEMĖ.ISTORIJA IR DABARTIS

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC)

Gegužės 12 d., 13:04  ·

Pristatome socialinių mokslų daktaro Eduardo Monkevičiaus monografiją „Prigimtinė teisė ir žemė: istorija ir dabartis“. Joje pirmą kartą apžvelgti ir apibendrinti idėjų bei teorijų apie prigimtinės teisės kilmę ir istorinę raidą bendrieji bruožai, tradicijų tęstinumas nuo Antikos laikų iki dabarties. Autorius išdėstė savo požiūrį siekdamas atsakyti į šiuos probleminius klausimus: kas yra žmogaus prigimtis ir kaip iš jos susiformavo prigimtinė teisė, koks jos turinys, santykis su paprotine teise, su modernistinėmis pažiūromis ir pozityviąja teise; koks yra prigimtinės teisės ir žemės bei gamtinės aplinkos tarpusavio ryšys ir priklausomybė; ar žemės ir gamtinės aplinkos santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika garantuoja realų visapusišką prigimtinių žmogaus teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimą

Galima įsigyti Internetu: https://www.melc. arba https://www.knygos.lt

 

Plačiau: https://www.melc.lt/…/978-prigimtine-teise-ir-zeme…

Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus susirinkime 2022 m. birželio 2 d. buvo pristatyta Eduardo Monkevičiaus monografija „PRIGIMTINĖ TEISĖ IR ŽEMĖ. ISTORIJA IR DABARTIS“, (Vilnius: MELC, 2022 m.), skirta Draugijos įkūrimo 100-mečiui paminėti. Autorius informavo apie monografijos tikslus, uždavinius problemų aktualumą ir sprendimų galimybes praktikoje, atsakė į klausimus. Draugijos nariai šiltai sutiko pristatymą, palinkėjo autoriui sveikatos ir tolimesnės kūrybinės sėkmės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ŠVENTINIAI SVEIKINIMAI IR LINKĖJIMAI

 

2 val. YouTube 

Pasidalinta su Vieša

Vieša

Prasmingo ir jaukaus Šv. Kalėdų ir Naujųjų 2022 metų laukimo. Džiaukimės šventėmis ir kiekviena gyvenimo akimirka, nes nežinome , kada ji baigsis. Užverskime nesantaikos, pykčio ir susipriešinimo puslapį. Dalinkimės džiaugsmu ir gyvenimo optimizmu su šeimos nariais, giminėmis, draugais ir kitais žmonėmis, linkėdami jiems taikos ir ramybės.

 

 

Stille Nacht, heilige Nacht - Der größte Chor Österreichs sang Stille Nacht am Stadtplatz Steyr

PATYČIOS LIETUVOJE

 

STRAIPSNIO „PATYČIOS LIETUVOJE“ KOMENTARAS

Pagarba gerb. kolegai prof. dr. Ignui Vėgėlei už drąsias ir prasmingas mintis ir idėjas ginant prigimtines ir konstitucines žmogaus teises ir laisves. Linkiu daug ištvermės ir sėkmės šioje kilnioje ir be galo svarbioje veikloje. Patyčios, kito asmens įžeidinėjimai ir pažeminimai yra išties globali žmogaus teisių, garbės ir orumo pažeidimų problema, kurią išspręsti yra gana problematiška. Visais visuomenės raidos periodais buvo yra ir bus žmonių kurie tik tokiu būdu gali save išreikšti ir susireikšminti, nes nieko daugiau nemoka ir nesugeba. Tokiems žmonėms yra svetimos moralinės dorovinės vertybės, jie jų paprasčiausiai nepripažįsta. Jie visuomet jaučiasi teisūs, pripažįsta tik savo tiesą ir jokie argumentai jų negali įtikinti  pakeisti savo nuomonę. Blogiausia, kad tai persiduoda jaunimui-ateities kartoms. Dėl to tokių žmonių paviešinimas ir demaskavimas, taip pat ir teisinio reguliavimo tobulinimas gali padėti bent iš dalies išspręsti šią problemą.

 Ignas VėgėlėPatyčios Lietuvoje“

Tokio masto, kokio dar nėra buvę. Jau spėjome įprasti, kad socialiniuose tinkluose vieni iš kitų tyčiojasi pasiskiepiję ir nesiskiepiję.

Skaitykite toliau

Ar 1791 m. gegužės 3-sios Konstitucija panaikino Lietuvos vardą ir valstybingumą?

Ar 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija panaikino Lietuvos vardą ir valstybingumą?

         Lietuvos Respublikos Seime 2021 m. spalio 19 d., dalyvaujant Lenkijos Respublikos prezidentui Andžejui Dudai ir Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai buvo iškilmingai paminėta šios Konstitucijos  230 metų sukaktis. Abu prezidentai savo kalbose pabrėžė Konstitucijos reikšmę Lietuvos ir Lenkijos valstybių raidai ir ateities kartoms.

Skaitykite toliau

APIE PAMATINES ŽMOGAUS IR ŠEIMOS VERYBES

APIE PAMATINES ŽMOGAUS IR ŠEIMOS VERTYBES

Pagarba dr. Vygaudui Malinauskui už drąsiais idėjas apie pamatines žmogaus ir šeimos vertybes-prigimtines ir konstitucines teises ir laisves, jų gynimą ir išsaugojimą ateities kartoms. Šios vertybės bei jų pripažinimas ir įgyvendinimas galėtų būti žmonių taikaus sambūvio sąlyga, nežiūrint į jų tikėjimą ir pažiūras.

„RESPUBLIKA“   17:17:00 Perskaitė 6993

Kaskart, kai valdžios viršūnės pareiškia, kad „valstybė – tai mes“, net nepabandžius įsiklausyti į Tautos balsą, kai Konstitucinis Teismas patvirtina, kad Konstitucija yra tokia, kaip ją išaiškina Konstitucinis Teismas, visuomenė vis labiau priešinama, skaldoma, – ji vis labiau aižėja. Teisininkas, VDU dėstytojas dr. Vygantas MALINAUSKAS sako: jeigu valdžia iš tikrųjų nenori sugriauti visuomenės, ji turi paisyti jos nuomonės.

Skaitykite toliau

APIE ŠEIMOS IR PARTNERYSTĖS SAMPRATĄ

APIE  ŠEIMOS  IR PARTNERYSTĖS SAMPRATĄ

Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas

( Kopija )

Pastaruoju metu Katalikų Bažnyčiai nerimą kelia naujos teisėkūros iniciatyvos. Ypatingai – siūlymas įteisinti partnerystę, kuris neabejotinai keistų prigimtinę šeimos sampratą. Tad kokia yra prigimtinės šeimos samprata? Kodėl jai, priėmus partnerystės įstatymą, kiltų grėsmė? Galiausiai, koks sprendimo būdas galėtų pasiekti susitarimą su partnerystės įstatymo šalininkais?

Santuokos prigimtis

„Krikščioniškasis tikėjimas mums nuolat primena, kad Dangaus Tėvo meilės dėka esame sukurti ir pašaukti gyventi tapdami jo meilės bendradarbiais pasaulyje. O tai labiausiai atsiskleidžia dovanojant kitam žmogui gyvenimą. Turbūt neatsitiktinai pirmasis Dievo įsakymas, nuskambėjęs Šventajame Rašte, yra užrašytas Pradžios knygos 1 skyriuje: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ (Pr 1, 28).“ – teigė Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas.

Skaitykite toliau

ŠILUVOS DEKLARACIJA

 Paskelbta Šiluvos atlaiduose 2021 m. rugsėjo 12 d.Paskelbė Kauno katedros bazilikos arkivyskupas metropolitas  Kęstutis Kėvalas.

ŠILUVOS DEKLARACIJA

Kiekvienas žmogus trokšta būti laimingas. Kūrėjas dovanojo mums protu ir laisvės galia pažymėtą prigimtį, kurią esame kviečiami išskleisti geriausiu būdu. Dėl mums įkvėpto tiesos, gėrio ir grožio ilgesio žmonija visuomet ieškojo darnaus visuomenės sugyvenimo būdo, atveriančio kelią žmogaus klestėjimui. Šių paieškų rezultatus matome Atėnų filosofinėse įžvalgose, Romos teisėje ir biblinės pasaulėžiūros, siejamos su Jeruzale, lobyne. Pastangos kurti Europoje krikščioniškąjį pasaulį sujungė šiuos žmonijos turtus, tapusius Vakarų civilizacijos pagrindu. Kūrinijoje atpažintas Kūrėjo balsas ir veikimas, o ypač priimtas Jėzaus Kristaus dievystės autoritetas ir mokymas drauge su kilniausiais civilizacijos pasiekimais Europos žemyne sukūrė ypatingas sąlygas žmogaus prigimtyje glūdinčiam potencialui išsiskleisti. Visa tai sudaro autentišką mūsų civilizacijos pamatą, be kurio neįmanomas Vakarų pasaulio tvarumas.

Žmonijos patirtis rodo, kad vien tik įstatymų nepakanka sukurti geresnei visuomenei, jeigu jos nariai nepuoselėja dorybių ir vidinių moralinių nuostatų. Žmogiškosios dorybės – protingumas, teisingumas, susivaldymas ir tvirtumas, sustiprintos Kūrėjo įkvėptomis tikėjimo, vilties ir meilės dovanomis, yra tikrõsios asmens laisvės pagrindas. Iš tiesų laisva, demokratinė visuomenė įmanoma tik tada, kai jos nariai laikosi tvirtų dorovės principų. Valdžios įsakymai negali sukurti ar pakeisti moralinių nuostatų, kurios kyla iš sąžinės, Kūrėjo įdiegtos žmogaus širdyje. Tačiau valdžia, nepažeisdama pamatinių piliečių laisvių, gali ir privalo remti tuos doroviškai motyvuotus savo piliečių pasirinkimus, kurie yra būtini bendrajam gėriui išsaugoti, visuomenės išlikimui ir klestėjimui užtikrinti. Žmogaus laisvei reikalinga pagalba. Krikščionys ją gauna iš Kristaus, žmonijos Gelbėtojo, o demokratinei valdžiai tenka pareiga apsaugoti piliečių ir valstybės laisvę bei pamatinius gėrius.

Didžiuojamės, kad Šiluvoje įvyko vienas žymiausių Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų Europoje. Čia prieš keturis šimtus metų Dievo Motina paragino mus garbinti Jos Sūnų, o ne tik „arti ir sėti“. Tai suprantame ne tik kaip kvietimą į maldą ar asmeninio santykio su Dievu atnaujinimą. Šis paraginimas priminė ir Dievo mums paliktos tvarkos svarbą. Žmogus gali įžvelgti Kūrėjo sumanymą ne tik gamtoje. Jį galima atpažinti ir žmogaus dvasioje bei žmogiškojoje prigimtyje. Turime gerbti Šventajame Rašte užrašytus moralinius principus, nes jie yra gairės rinktis gyvenimą, atitinkantį tiesą apie žmogų kaip Dievo paveikslą. Mūsų Tauta skaudžiai patyrė, ką reiškia tapti socialinių eksperimentų lauku, kai nepaisoma prigimtinio žmogaus orumo ir paminamos svarbiausios žmogaus teisės. Galbūt ir dėl to būtent čia, Lietuvoje, pasigirdo Dangaus kvietimas gerbti Kūrėjo valią. Tikime, kad šis balsas Šiluvoje nuskambėjo ne tik mūsų Tautai, bet ir visai Europai.

Laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius:

  • * žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties;
  • * vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą;
  • * šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių;
  • * tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus;
  • * sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų.

Tik išsaugodami šiuos prigimtinius gėrius galime išlikti ir klestėti. Nepateisinama juos ignoruoti, teisiškai apibrėžiant asmenį, jo lytį, laisves, teises bei šeimą. Žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti. Šiluvos žinioje atpažįstame kvietimą gerbti žmogaus autorių Dievą. Tačiau Kūrėjo nustatyta tvarka yra ne tik tikėjimo tiesa. Šią tvarką gali atpažinti kiekvienas žmogus. Todėl visi turime pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį gėrį dėl asmens laimės, visuomenės laisvės ir Tautos ateities!

Šventojo Juozapo ir Šeimos  –  Amoris laetitia metai

2021 m. rugsėjo 12 d

grįžti į pradžią

Maldos akcijos „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“ iniciatyvinė grupė