Kokias pasekmes gali sukelti nesavalaikis KT teisėjų paskyrimas?
Pirma, svarbu nepamiršti, kad Konstitucija yra antimažoritarinis aktas, o pagrindinė funkcija suvaldyti Seimo daugumos savivaliavimą leidžiant Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus tenka teisminei valdžiai, pirmiausia Konstituciniam Teismui. T.y KT yra ta institucija, kuri nustato Seimo, Prezidento, Vyriausybės veikimo ribas ir tai yra mūsų Konstitucijos kaip antimažoritarinio akto esmė.
Antra, nekyla didelių abejonių, jei LAT pirmininkas, Prezidentas ir Seimo pirmininkas laiku (pasibaigus KT teisėjų kadencijai) nesiūlo, o Seimas nepaskiria naujų teisėjų, atsiranda politinė galimybė manipuliuoti Konstitucinio Teismo sudėtimi. „Viršvalandžius“ dirbantys teisėjai tikisi naujų paskyrimų, kuriuose vėl gali reikėti Seimo daugumos (pavyzdžiui į LAT ar Apeliacinio teismo teisėjus bei tarptautinių teismų teisėjus). Vadinasi yra galimybė papildomai „palaikyti“ teisėją KT sudėtyje ir „patikrinti“ ar jis yra lojalus Seimo daugumai sprendžiant tam tikrų konstitucinių skundų priėmimo ir sprendimo klausimus ir palaikyti sau palankų kandidatą KT teisėjo kėdėje ilgiau, taip juo pasinaudojant.
Antra, vieniems KT teisėjams dirbant 10 metų, o kitiems 8, atsiranda tam tikras KT darbo nestabilumas, kuris taip pat teisinio darbo kokybės neprideda.
Kaip turėtų būti:
Žinant mūsų Seimo narių gebėjimus tinkamai atlikti savo pareigas ir norą turėti daugiau teisių, nei nustatyta Konstitucijoje, kandidatai į KT teisėjus turėtų būti pasiūlomi ne prieš tris mėnesius (kaip yra numatyta dabartiniame KT įstatyme), o bent prieš pusmetį ar net metus prieš KT dirbančių teisėjų kadencijos pabaigas. Be to KT įstatyme turėtų būti nustatyta ir per kiek laiko pasiūlomi tie patys kandidatai ar nauji, jei Seimas ankstesnių kandidatų nepatvirtina. Tokia tvarka būtina tiek dėl KT veiklos stabilumo, tiek dėl apribojimo Seimo daugumos valios manipuliuoti KT teisėjų skyrimu., tiek dėl laiko galimybės Seimui išsiaiškinti ar siūlomi kandidatai jiems yra priimti, ieškoti naujų kandidatų bei laiku patvirtinti naujus KT teisėjus ir nepažeisti Konstitucijos, tiek dėl pagarbos žmonėms, kuri yra siūlomi į tokias aukštas ir svarbias pareigas.
Be to, pailginus terminą iki kurio LAT pirmininkas, Prezidentas ir Seimo pirmininkas privalo teikti naujas kandidatūras į KT teisėjus, o nustačius griežtą tvarką kaip ir kada teikiamos naujos kandidatūros nepatvirtinus ankstesnių, nebebūtų poreikio naudoti abejotiną kandidatų „derinimo“ su Seimo dauguma prieš juos pasiūlant procedūros skaidrumu, t.y. Seimas turėtų pakankamai laiko aiškintis siūlomų kandidatų tinkamumą eiti KT teisėjo pareigas, jau žinant, kad tas kandidatas yra oficialiai pasiūlytas ir vertinti jo dalykines savybes, o ne galimą lojalumą Seimo daugumai.
P.S. Gaila ir apmaudu, bet KT teisėjų paskyrimo istorija vis labiau panašėja į mūsų negebėjimą laiku ir tiksliai suskaičiuoti mirusius nuo COVID-19. Konstitucinis gero administravimo principas Lietuvos valstybėje kol kas egzistuoja besimptominėje formoje.
Kvalifikuoti ir argumentuoti problemos sprendimo pasiūlymai. O tai, kad gerb.prof. V.Sinkevičiaus komentarai dažnai kelia abejonių, jokia čia naujiena.
- Patinka
22Jūs, Jonas Prapiestis ir Dar 20 žmonių
1 komentaras
2 bendrinimai
Patinka
Komentuoti
Bendrinti
Komentarai