Lietuvos Teisininkų Draugijos Kauno skyrius 2018 m.
Tarpukario Lietuvos teisės šviesuolių idėjos neliko užmarštyje. Jos buvo plėtojamos ir įgyvendinamos 1920 m. įkurtos Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) veikloje. LTD buvo viena iš pagrindinių teisės idėjų ir žinių skleidėjų visuomenėje, kurios tradicijas tęsia ir 1989 m. atkurtoji Draugija. Dėl to pravartu bent trumpai susipažinti su LTD įkūrimo ir atkūrimo istorija.
Lietuvos teisininkų draugija buvo įkurta 1920 m. vasario 21 d. Kaune. Draugijos įsteigėjais buvo žinomas to meto teisininkas, prisiekusysis advokatas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Petras Leonas., Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas A.Krkščiukaitis, Kauno apygardos teismo pirminnnkas V.Mačys, teisėjas K.Oleka ir teismo pirmininko padėjėjas S.Petrauskas. 1920 m. buvo parengtas parengtas Draugijos statutas, kuris įregistruotas 1920 m. vasario 21 d. Kauno savivaldybėje. Draugijai įvairiu metu vadovavo žinomi to meto Lietuvos teisininkai: A.Kriščiukaitis (1920-1933 m.), P.Leonas (1934 -1935 m.), J.Gudauskas (1937-1938 m.) ir Č. Butkys (1938-1940 m.). Valdybos nariai buvo žymūs profesoriai M.Riomeris, Aug.Janulaitis, advokatas Z.Toliušis, J.Grigatis ir V.Stankevičius . Lietuvos teisininkų draugija buvo sudariusi keletą komisijų: Teismo organizacijos komisiją, Baudžiamųjų įstatymų komisiją, Civilinių įstatymų komisiją, Notariato ir ipotekos komisiją. Lietuvos teisininkų draugijos nariais galėjo būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, advokatai, teisės mokslininkai ir teismų darbuotojai. 1930 metais Lietuvos teisininkų draugijoje buvo 108 nariai. Pagrindinės Draugijos veiklos kryptys ir veiklos tikslai išvardinti Statuto 2 straipsnyje: 1) rengti įstatymų projektus ir svarstyti jau parengtus projektus, 2) tyrinėti Lietuvos teisę, 3) svarstyti aukštosios teisės mokyklos steigimo ir mokslo klausimus, 4) rengti paskaitas ir disputus teisės klausimais, 5) leisti periodinius spaudinius ir knygas, 6) steigti ir išlaikyti knygynus. Šiems tikslams įgyvendinti prie Centrinės valdybos įsteigtos atitinkamos sekcijos. Didesniuose Lietuvos miestuose – Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Marijampolėje, o 1940 m. ir Vilniuje įsteigti ir veikė Draugijos skyriai. Draugija daug nuveikė tyrinėjant Lietuvos teisę, jos nariai paskelbė daug fundamentalių teisės istorijos, teorijos, atskirų teisės šakų ir problemų tyrinėjimo darbų, prisidėjo kodifikuojant ir aiškinant įstatymus, kuriant naują nacionalinę teisinę terminiją.
Draugija leido periodinį žurnalą „Teisė“, iš viso išleisti 52 numeriai. Petras Leonas aktyviai dalyvavo žurnalo veikloje, parašė eilę teorinę ir praktinę reikšmę turinčių straipsnių: „Sutartinių prievolių laisvės sąvoka“ (1922 m., Nr 1), „Dėl gimininio (giminės) turto“ (1922 m., Nr 3), „Profesoriaus L. Diuguit asmens subjektyvinė teisė ir valstybės valdymo teisė ir jo pažiūrų kritika“ (1924 m., Nr 5), „Lietuvos teisininkai ir Lietuvos visuomenės teisinė sąmonė“ (1926 m., Nr 9), „Aequitas Lietuvos teismuose“ (1933, Nr.,23), „ Kai kurie Lietuvos teismų santvarkos ir baudžiamosios teisenos įstatymų trūkumai“ (1936 m., Nr 33), „Konstitucijos 23-sis str. ir jo santykis su įvairiomis mūsų įstatimdavystės novelomis“ (1937 m., Nr 37) ir kt.
Kartu Draugija leido ir „Teisininko kalendorių“. Šiuose leidiniuose atsispindėjo visa Draugijos veikla, aptariami svarbesni įstatymai ir jų projektai, nagrinėjamos teisinės problemos, skleidžiamos teisinės žinios gyventojams. Daugelis publikacijų aktualios ir šiuo metu, išsaugojo savo mokslinę-pažintinę ir praktinę reikšmę formuojant Lietuvos nacionalinę teisės sistemą.
Draugija egzistavo iki 1940 m. birželio 15 d. Iki to laiko Draugijoje buvo 206 nariai ir garbės nariai: advokatas Andrius Bulota, Valstybės Tarybos narys Jonas Vileišis ir kiti žinomi teisininkai. Įvyko keturi Draugijos narių suvažiavimai, dar vieną suvažiavimą buvo numatyta sušaukti Vilniuje 1940 m. rugpjūčio 20 d. Tačiau TSRS okupacijos išdavoje Draugija kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis buvo uždrausta ir nustojo egzistuoti. Kartu uždrausti ir jos leidiniai.
Praėjus 48 metams Lietuvos teisininkų Draugija vėl buvo atkurta. Dar TSRS okupacijos metais, tačiau jau prasidėjus pertvarkos skersvėjams, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklai, įkurta Lietuvos teisininkų iniciatyvinė grupė, vadovaujama dr. doc. Juozo Šato ėmė rengti konferenciją Draugijai atkurti.
- 1988 m. gruodžio 10 d. iniciatyvinė grupė surengė Vilniaus „Žinijos“ draugijos Centrinio lektoriumo salėje konferenciją, kurioje dalyvavo per 100 teisininkų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Ukmergės, Kėdainių, Utenos ir Šilalės. Konferencijos dalyviai priėmė tokio turinio deklaraciją: 1) atkurti 1920-1940 metais gyvavusią Lietuvos Teisininkų Draugiją ir pratęsti humanistines bei demokratines jos veiklos tradicijas, 2) veikti visuomenės atgimimo dvasia ir aktyviai dalyvauti kuriant teisinę valstybę, 3) ginti žmogaus teises ir laisves, ugdyti visuomenės teisinę sąmonę ir kultūrą, 4) priimti naujos redakcijos pagrindu atkuriamosios draugijos įstatus. Deklaracijos apie Draugijos atkūrimą tekstas buvo paskelbtas leidiniuose: „Sąjūdžio žinios“ (1988 m. Nr. 60) ir „Atgimimas“ (1988 m. gruodžio 16 d. Nr. 11).
Konferencijos dalyviai išrinko organizacinį komitetą Draugijos įstatams tobulinti ir Draugijos atkuriamajam visuotiniam susirinkimui organizuoti. Organizacinio komitetą pagrindą sudarė iniciatyvinės grupės nariai: Rolandas Brazauskas, Antanas Bartusevičius, Eduardas Monkevičius, Viktoras Onačko, Virgilijus Papirtis, Albinas Raudonius, Juozas Šatas, Stasys Šedbaras, Jūratė Zabielaitė, Vytautas Zabiela.
Tačiau Draugijos atkūrimas TSRS okupacijos sąlygomis nebuvo lengvas ir paprastas. Kai kurie konferencijos dalyviai pasisakė prieš buvusios Draugijos atkūrimą, motyvuodami tuo, kad Vilniaus universiteto Teisės fakultete įkurta iniciatyvinė grupė kitai teisininkų organizacijai – Lietuvos TSR teisininkų sąjungai įsteigti bei laikraštyje „Komjaunimo tiesa“ 1988 m. gruodžio 9 d. paskelbtų įstatų projektui tobulinti. Tačiau už buvusios Draugijos atkūrimą pasisakė buvęs žymus Lietuvos teisininkas, kurį galima pavadinti Lietuvos teisės patriarchu – akademikas, buvęs Seimo narys Juozas Bulavas, advokatas iš Kauno Vytautas Merkšaitis, visi iniciatyvinės grupės nariai ir dauguma konferencijos dalyvių. Susidarius tokiai situacijai, abiejų organizacijų komitetų atstovai, vengiant skilimo tarp teisininkų, parodė gerą valią, derybose ieškojo kompromiso ir jį rado. 1988 m. gruodžio 21 d. įvykusiame abiejų organizacinių komitetų pasitarime priimtas bendras pareiškimas, kuris skelbė: „Suvokdama teisininkų vienybės svarbą dabartiniu metu, Lietuvos TSR teisininkų sąjungos steigėjų iniciatyvinė grupė, kartu su Lietuvos teisininkų draugijos organizaciniu komitetu bendrame pasitarime, įvykusiame 1988 m. gruodžio 21 d., nutarė, kad dviejų teisininkų organizacijų egzistavimas išsklaidytų pajėgiausių Lietuvos teisininkų jėgas, kenktų persitvarkymo procesui Lietuvoje. Lietuvos TSR teisininkų sąjungos iniciatoriai pritarė vieningos Lietuvos teisininkų draugijos atkūrimui ir kartu su jos organizaciniu komitetu nutarė toliau tobulinti minėtos draugijos Statutą bei sušaukti visuotinį teisininkų susirinkimą.“ Pareiškimas buvo išspausdintas laikraštyje „Atgimimas“ 1989 m. sausio 13 d. Nr. 2 (15), ir kt. Jį pasirašė abiejų organizacinių komitetų atstovai: doc. J.Šatas ir doc. Pr. Rasimavičius. Šis pareiškimas suvaidino istorinį ir lemiamą vaidmenį konsoliduojant teisininkų gretas, siekiant įtvirtinti Lietuvos valstybingumą ir nepriklausomybę .
1989 m.kovo 4 d. Vilniuje, buvusiuose Profsąjungų kultūros rūmuose, įvyko atkuriamasis visuotinis teisininkų draugijos susirinkimas. Susirinko per tūkstantį dalyvių. Į atkuriamąjį visuotinį susirinkimą atvyko nemaža svečių ir žurnalistų. Atvyko svečių iš JAV, Latvijos, Estijos, Maskvos, dalyvavo tuometiniai teisėsaugos institucijų vadovai, vyriausybės nariai. Susirinkimą atidarė advokatas Vytautas Zabiela, sveikino prof. dr. M.Maksimaitis, seniausias Lietuvos teisininkas M.Krygeris, tuometinės LKP CK atstovas V.Geržonas, Vyt.Landsbergis, svečias iš JAV St.Vanagūnas. Pranešimus skaitė J.Šatas, Pr.Rasimavičius, E.Monkevičius, A.Bartusevičius, A.Dziegoraitis, A.Raudonius, ir V.Onačko. Susirinkimas priėmė rezoliucijas: dėl Lietuvos suvereniteto, dėl žmogaus teisių gynimo, dėl teisinės valstybės, dėl nusikaltimų Lietuvos liaudžiai, dėl visuomenės teisinės sąmonės ir teisinės kultūros, dėl teisės ir ekologijos, dėl kovos su nusikalstamumu, dėl žemės ūkio teisinio reguliavimo, taip pat atskirą deklaraciją dėl politinės padėties ir Draugijos tikslų bei uždavinių. Visa tai buvo išspausdinta atskirame leidinyje: „Atkuriamojo susirinkimo medžiaga“ (Lietuvos teisininkų draugija. Vilnius, 1989). Susirinkimas priėmė ATKURTOS Draugijos Statutą, išrinko 30-ties žmonių valdybą, į kurią įėjo visi buvusios pirmosios iniciatyvinės grupės nariai. Draugijos pirmininku išrinktas tuometinis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas doc. Zenonas Namavičius, vicepirmininku –advokatas Vytautas Zabiela, atsakinguoju sekretoriumi- Stasys Šedbaras. Sudaryta 10 nuolatinių komisijų, išrinkti jų pirmininkai: Konstitucinės teisės komisija (pirmininkas A.Dziegoraitis), Žmogaus teisių gynimo komisija ( pirmininkas A. Bartusevičius), Teisinio švietimo komisija (pirmininkas E. Monkevičius), Teisės mokslo komisija ( pirmininkas Vitkevičius), Komisija nusikaltimams Lietuvos liaudžiai tirti ( pirmininkas J. Prapiestis), Spaudos ir informacijos komisija ( pirmininkas V.Papirtis), Kultūros ir istorijos paveldo teisinės apsaugos komisija ( pirmininkas V. Gaivenis), Žemės ūkio ir gamtosaugos komisija ( pirmininkas A. Raudonius), Ryšių su kitomis organizacijomis komisija (pirmininkas S.Vėlyvis). Draugijos iždininku išrinktas advokatas R.Brazauskas. Komisijų nariai aktyviai dalyvavo to meto teisininkų draugijos ir visuomeninėje veikloje, reiškėsi spaudoje, propagavo teisines žinias visuomenei, aktyviai prisidėjo įtvirtinant teisinius Lietuvos nepriklausomybės pagrindus.
Lietuvos teisininkų draugija jos Statute apibūdinta kaip profesinė, savanoriška, nepriklausoma nuo žinybų teisininkų visuomeninė organizacija, tęsianti pažangias 1920-1940 metais gyvavusios Draugijos tradicijas, kurios veikla grindžiama socialinio teisingumo, politinio realizmo, bendražmogiškųjų vertybių prioriteto, viešumo, savivaldos ir kitais demokratiniais principais. Tačiau atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir vėliau ją įtvirtinant Draugija neliko nuošalyje ir aktyviai įsitraukė į politinę veiklą šiems tikslams pasiekti.
Pirmasis svarbus Draugijos darbas buvo 1989 m. gegužės 15 d. kartu su Vilniaus universiteto Teisės fakultetu organizuota konferencija, kurios metu suformuluotos 4 esminės tuometinės Konstitucijos pataisos, įtvirtinusios Lietuvos jurisdikciją jos teritorijai ir turtams, žmogaus teisių gynimo teisme prioritetą, Lietuvos įstatymų viršenybę prieš TSRS įstatymus. Tuo buvo padėtas teisinis pamatas kelyje į visiškos nepriklausomybės atkūrimą.
1990 m. kovo 17 d. įvykęs Draugijos visuotinis susirinkimas pareiškė besąlygiškai remias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir išsiuntė sveikinimo telegramą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui. Draugijos nariai stipriai sureagavo į tragiškuosius 1991 m. sausio 13 d. įvykius, parengė ir išspausdino kreipimąsi į Pasaulio visuomenę ir teisininkus, ragindama prisidėti, kad tokie nusikaltimai būtų nutraukti, o kaltininkai nubausti. 1991 m. gegužės 24 d. visuotinis Draugijos susirinkimas priėmė ir išplatino rezoliuciją, kurioje teisiškai įvertino ir pasmerkė TSRS Vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrių OMON savavaliavimus ir siautėjimą Lietuvoje. Tame pačiame susirinkime priimtas ir išplatintas pareiškimas dėl Pietryčių Lietuvos lenkų suvažiavimo, įvykusio 1991 m. gegužės 22 d. Mostiškėse, nutarimų, kuriais suvažiavimas priėmė krašto statusą, patvirtino vėliavą ir himną, t.y. Lietuvos teritorijoje mėgino įkurti lenkų autonomiją. Kartu Draugija organizavo ir nepolitinio pobūdžio veiklą. 1990 m. vasario 21 d. įvyko konferencija Draugijos 70-mečiui paminėti. 1990 m. gegužės 17 d. įvyko minėjimas, skirtas prof. Mykolo Riomerio 110 gimimo metinėms paminėti. 1990 m. pirmą kartą Draugijos lėšomis išleista Egidijaus Kūrio knygelė „Savivalda, teisė, demokratija“.
Įtvirtinus Lietuvos nepriklausomybę ir išvedus okupacinę kariuomenę pamažu keitėsi ir Draugijos veiklos pobūdis. Politinė Draugijos veikla, jeigu ją galima taip pavadinti, pasireiškė tuo, kad ji siūlė savo narius į Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją ir rinkimų komisijas vietose, jos nariai aktyviai dalyvavo šių komisijų darbe, daug Draugijos pasiūlytų narių buvo išrinkta į buvusią Aukščiausiąją Tarybą, dabartinį Seimą ir Konstitucinį teismą. Tuo pripažintas Draugijos autoritetas ir vaidmuo visuomeninėje ir valstybinėje veikloje. Kartu Draugija sėkmingai plėtoja jai būdingą profesinę veiklą: svarsto ir recenzuoja įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektų, organizuoja tarptautines konferencijas aktualiais nacionalinės teisės raidos klausimais, vietos seminarus, paskaitas visuomenei, leidžia leidinius.
1992 m. gegužės 24-31 dienomis Vilniuje ir Palangoje įvyko Pirmasis pasaulio lietuvių teisininkų kongresas. Didžiulį darbą organizuojant kongresą atliko Draugijos vicepirmininkas ir organizacinio komiteto pirmininkas dr. Antanas Bartusevičius, jo pavaduotojas advokatas Vytautas Zabiela ir nariai. Šiame kongrese pabrėžta, kad bendražmogiškosios vertybės, asmenybės teisės ir interesai yra aukščiausiosios vertybės, aukštesnės už atskirų partijų, grupių ir grupuočių interesus. Todėl Draugija privalo būti aukščiau partijų, grupių bei grupuočių interesų ir tarnauti bendražmogiškosioms vertybėms bei teisingumui.
Iškilmingas Kongreso atidarymas įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Jame dalyvavo teisininkai iš JAV, Kanados, Australijos, Suomijos ir Lietuvos, taip pat tuometinės
Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės nariai, partijų atstovai, teisėsaugos institucijų vadovai, Lietuvos Katalikų bažnyčios vadovai. Plenariniuose posėdžiuose svarstytas Lietuvos Konstitucijos projektas, 1992 m. balandžio 21 d. pateiktas viešai svarstyti, taip pat svarstyti baudžiamosios teisės ir proceso klausimai Lietuvoje. Trumpose sesijose (sekcijose) plačiai aptartos ir diskutuotos įvairių teisės šakų ir įstatymų įgyvendinimo problemos. Išleistas gražiai apipavidalintas ir gausiai iliustruotas leidinys „Lietuvos valstybingumo teisinės problemos“ (Vilnius, 1993 m.). Jame išspausdinti kongreso dalyvių kalbos, straipsniai ir pranešimai, kurių aktualumas neišblėso ir šiandien. Kongreso dalyviams organizuota didelė kultūrinė programa Vilniuje, Trakuose, Kaune ir Palangoje, kongresą plačiai nušvietė Lietuvos spauda, apie jį sukurtas pilnametražinis dokumentinis filmas.
Po ketverių metų, t.y. 1996 m. gegužės 31 d.-birželio 3 d., Lietuvos teisininkų draugija organizavo Antrąjį pasaulio lietuvių teisininkų kongresą, kuris įvyko Vilniuje, Seimo III rūmų salėje. Savo programos apimtimi, pranešėjų ir dalyvių skaičiumi jis neprilygo pirmajam kongresui. Tačiau buvo perskaityta įdomių ir turiningų pranešimų, skirtų aktualioms Lietuvos nacionalinės teisės raidos problemoms nagrinėti, suformuluota konkrečių rekomendacijų Seimui, Vyriausybei ir teisėsaugos institucijoms.
Tarp šių kongresų įvyko pasikeitimų ir pačioje Draugijoje. 1992 m. pasibaigus atkurtos Draugijos pirmosios valdybos kadencijai, išrinkta nauja 35 asmenų valdyba. Draugijos pirmininku buvo išrinktas advokatas dr. Kęstutis Stungys, vicepirmininkais advokatas Vytautas Zabiela ir dr. Antanas Bartusevičius. 1995 m. kovo mėnesį įvykęs Draugijos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas išrinko 35 asmenų tarybą ir 11 asmenų valdybą. Į valdybą ir tarybą dėl daugelio priežasčių nebuvo išrinkta daug Draugijos atkūrimo signatarų ir aktyvių narių. Iš signatarų liko tiktai Eduardas Monkevičius, Stasys Šedbaras ir Virginijus Papirtis, kurie buvo išrinkti į valdybą. Draugijos pirmininku vėl išrinktas advokatas dr. Kęstutis Stungys, vicepirmininku prof., hab. dr. Viktoras Justickis, sekretore – advokatė Vilma Raklevičienė.
Tačiau nepaisant šių pasikeitimų Draugijos veikla vyko toliau. 1993-1996 metais organizuota daug tarptautinių ir respublikinių konferencijų, pasitarimų ir seminarų, turėjusių nemažą tarptautinį atgarsį, sulaukusių daugelio užsienio valstybių dalyvių. Konferencijų dalyvių pranešimai ir kalbos išspausdinti atskiruose Draugijos pastangomis išleistuose leidiniuose.
Leidinyje „Lietuvos Respublikos Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavybės teisių apsauga“ (Teisė, Vilnius, 1994 m., kuris skirtas Draugijos atkūrimo penkmečiui paminėti, išspausdinta dviejų Draugijos organizuotų 1993 metais tarptautinių konferencijų medžiaga. Konferencijose nagrinėtos Konstitucijos tiesioginio taikymo bei privačios nuosavybės įtvirtinimo ir apsaugos problemos. Lietuvos teisininkų draugija kartu su Lietuvos žemės savininkų sąjunga 1994 m. kovo 19 d. organizavo bendrą konferenciją „Žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo problemos“, kurios medžiaga išleista atskiru leidiniu. Įdomus teoriniu ir praktiniu požiūriu yra Draugijos leidinys „Lietuvos teisės kūrimo principai“ (Vilnius, 1995 m.), kuriame atspausdintos tarptautinėje konferencijoje nagrinėtos problemos: 1) bendrieji istoriniai, teoriniai ir konstituciniai teisės kūrimo principai, 2) privatinės teisės ir civilinio proceso kūrimo principai, 3) baudžiamosios teisės ir proceso kūrimo principai. Tais pačiais metais išleistas atskiras Draugijos leidinys „Žmogaus teisių problema baudžiamojoje teisėje ir baudžiamajame procese“ (Vilnius, 1994 m.), kuriame nagrinėtos aktualios žmogaus teisių gynimo problemos. 1966 m. Draugija parengė ir išleido leidinį „Prievolių įvykdymo užtikrinimo problemos naujųjų ekonominių santykių aplinkoje“, kuriame atspausdinta tarptautinės konferencijos, vykusios 1995 m. lapkričio 16-17 d. Vilniuje, medžiaga. Konferencijoje pranešimus skaitė ne tiktai teisininkai, bei ir kitų specialybių pranešėjai, Seimo nariai. Lietuvos teisininkų draugija kartu su Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija „Gelbėkit vaikus“ organizavo konferenciją vaikų teisių gynimo klausimais, konferencijos medžiaga išspausdinta leidinyje „Vaikų teisės ir jų įgyvendinimo garantijos“ (Vilnius, 1996 m.). Įdomi yra Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus 1996 m. sausio 27 d. Kaune surengta konferencija „Teisė ir moralė“, kurios medžiaga išleista atskiru leidiniu.
Draugija taip pat leidžia periodinį leidinį – žurnalą „Justitia“, skirtą ne tik teisininkams, bet ir plačiajai visuomenei. Žurnalą leidžia leidykla „Justitia“, kuriai vadovauja teisininkas Remigijus Jokubauskas. Žurnalas yra tęsinys 1991-1992 metais ėjusio savaitraščio „Justitia“, kurio veikla ir leidimas nutrūko tragiškai žuvus redaktoriui Arvydui Jokubauskui. Žurnalą materialiai remia Didžiosios Britanijos teisininkų asociacija ir kitos tarptautinės organizacijos, taip pat Lietuvos teisininkai, kurie jį prenumeruoja.
Pastaruoju metu Draugija pastebimai atjaunėjo, į jos gretas įsiliejo daug naujų, energingų ir veiklių, pilnų naujų idėjų ir sumanymų teisininkų. Daugelyje Lietuvos rajonų ir susikūrė Draugijos skyriai, kurie tęsia Draugijos veiklą vietose.
Ypač reikėtų išskirti vieno didžiausių- Kauno skyriaus, kuris vienija virš 400 narių ir iš esmės apjungia vidurio Lietuvos teisininkus, veiklą ir patirtį organizuojant mokslines-praktines konferencijas teisėkūros ir teisės taikymo klausimais, Draugijos narių išvykas pasidalinti patyrimu su užsienio valstybių teisininkais. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad Draugijos Kauno skyriaus veikla buvo atkurta anksčiau už Lietuvos Teisininkų draugiją, t.y. 1989 m. vasario 3 d. Kauno skyrius aktyviai propaguoja teisines žinias visuomenei per jo įsteigtą Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Teisės fakultetą, kuriam vadovauja patyrusi teisininkė Birutė Štuikienė. Fakultetas kiekvienais metais surenka apie 200 įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų klausytojų, kuriems skaitomos paskaitos aktualiais teisiniais klausimais. Paskaitas skaito žinomi Lietuvos ir užsienio valstybių teisininkai-praktikai, aukštųjų mokyklų mokslininkai, dėstytojai ir profesoriai. P.S. Lietuvos Teisininkų Draugijos atkūrimo Deklaracijos ir Kauno skyriaus atkūrimo 25-metis buvo iškilmingai paminėti Kauno rotušėje 2014 m. vasario 7 d., kuriame dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Stasys Šedbaras, Draugijos nariai ir garbūs svečiai. Eilė Draugijos narių veteranų ir atkūrimo signatarų buvo apdovanoti padėkos raštais ir atminimo medaliais.
1920 m. birželio 19 d. Vilniuje visuotiniame Draugijos narių susirinkime buvo iškilmingai paminėtas LTD įkūrimo 100-metis. Šia proga autoriaus parengtą pranešimą perskaitė LTD pirmininkas A.Pauliukėnas.