Ar 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija panaikino Lietuvos vardą ir valstybingumą?
Kalbėdamas apie Konstitucijos sudėtines dalis- 1791 m. gegužės 5 d. „Valdžios įstatymą“ ir 1791 m. spalio 20 d. „Abiejų Tautų Tarpusavio įsipareigojimo įstatymą“-Tarpusavio įžado aktą, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad pirmąjame įstatyme neišnyko žodžiai „Abiejų Tautų“. Cituoja Trakų kaštelioną Pliaterį, kuris teigė,“ „būdama sąjungoje, Lietuva negali būti laikoma provincija bendrame kūne, ji turi būti laikoma viena tauta šalia kitos“. Tuo tarpu antras 1791 metų spalio 20 d. priimtas“ Abiejų Tautų Tarpusavio įžadas būtent ir atspindėjo natūralią bendros valstybės politinę evoliuciją nuo Liublino unijos iki Apšvietos epochos, kuris šiandien gali būti skaitomas tik kartu su Gegužės 3-iosios Konstitucija., <… galutinai įteisino politinę dvinarystę ir Lietuvos, kaip lygiavertės Lenkijos partnerės federacinėje valstybėje, statusą…>“Tačiau Lietuvos ir Lenkijos istorijos tyrėjų tarpe išsiskyrė dvi nuomonės tuo klausimu. Vieni autoriai teigia, kad Konstitucija įtvirtino ir padėjo išlaikyti Lietuvos valstybingumą federacinėje Abiejų Tautų Respublikos valstybėje iki pat jos sužlugdymo. Kiti mano priešingai, kad Konstitucija visiems laikams ištrynė Lietuvos vardą iš Europos žemėlapio ir panaikino jos valstybingumą, pavertė ją Lenkijos karalystės provincija. Pavyzdžiui prof. habil.dr. Alfonsas Vaišvila straipsnyje „Ką norime atsiminti , atsimindami 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją?“ („Respublika“ 2021 m. spalio 19 d.) rašo, cituoju: „Gegužės 3-ios konstitucijos priėmimo dienos paskelbimą Lietuvai Atmintina diena , sunku pavadinti kitaip, kaip valstybingumo iškeitimą į Lenkijos provincijos statusą.“ Žinoma, demokratinėje valstybėje kiekvienas autorius turi teisę laisvai reikšti savo idėjas ir pažiūras. Skaitytojo valia pritarti ar nepritarti vienai ar kitai nuomonei. Vis tik atsakant į čia iškeltą klausimą verta atsižvelgti ir pasigilinti ir į priešingos nuomonės Lietuvos ir užsienio šalių istorikų to laikotarpio istorinių aplinkybių vertinimą de facto ir de jure bei argumentus. Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija ir jos sudedamosios dalys-konstituciniai įstatymai įtvirtino Lietuvos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) vardą, valstybingumą ir lygias teises Abiejų Tautų Respublikos valstybėje ir tai sudarė sąlygas jai gyvuoti iki pat šios valstybės sunaikinimo 1795 metais. Prof. habil. dr. Mečislovas Jučas taip įvertino 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Ketverių metų Seimo reformų laikotarpį: „Konstitucija parodė galingą valstybės reformatorių mintį, jų patriotizmą ir pilietinį požiūrį į valstybės likimą. Konstitucija yra ir mūsų protėvių atlikta gili istorinė pamoka, Respublikos simbolis, netgi testamentas ateinančioms kartoms. Lietuva, jos miestai bei miesteliai ir netgi kaimas dar ilgai gyveno Gegužės 3 d. konstitucijos dvasia ir tai parodė savo dažnomis peticijomis caro valdžiai.“ (https://www.lrs.lt.>sip>portal ). Tai patvirtina ir naujausias tyrimas –Richard Butterwick knyga „ 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija. Abiejų Tautų Respublikos testamentas.“ (Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021). Pridedama šios knygos autoriaus pratarmė.
PRATARMĖ
Šiuos žodžius itin malonu rašyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 103-iųjų metinių proga. Šis įvykis natūraliai kelia klausimą: o kada Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nustojo egzistuoti? Nebūtų kuo džiaugtis, jeigu atsakymas būtų „1791 m. gegužės 3 dieną“. Tačiau ilgą laiką tarp Lietuvos istorikų šiuo klausimu vyravo būtent tokia nuomonė. Išties „Valdymo įstatymo“ tekstas šiuo požiūriu gali kelti šiek tiek abejonių. Tačiau būtent gerbiamas nepriklausomos tarpukario Lietuvos istorikas Adolfas Šapoka buvo pirmasis, supratęs, kad Gegužės 3-iosios konstitucija ir ypač „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“, visuotinu pritarimu 1791 m. spalio 20 d. tapęs neatsiejama Konstitucijos dalimi, visame 1788–1792 m. Didžiojo seimo, lietuvių istoriografijoje įvardijamo Reformų arba Ketverių metų seimu, kontekste iš tikrųjų neištirpdė Didžiosios Kunigaikštytės Lenkijos karalystėje. Priešingai, nuostabiai harmoningai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statusas buvo sustiprintas per glaudesnį savanorišką dviejų skirtingų politinių bendruomenių, vadinamų tautomis, susijungimą į suvienytą 10 sąjungą, taip pat vadinamą tauta. Nuo to laiko tautų idėja gerokai pasikeitė. Šias įžvalgas Lietuvos ir Lenkijos istorikai bei konstitucijos žinovai iš naujo atrado po šalių suverenumo ir nepriklausomybės atkūrimo (dar kartą) 1989–1990 m. Tai atvėrė kelius daug kartų drauge švęsti šį nuostabų laimėjimą. Gegužės 3-iosios konstituciją parengė iškiliausi Abiejų Tautų Respublikos valstybininkai, išgryninę geriausias respublikoniškas savo šalies tradicijas ir papildę jas naudingiausiais užsienio parlamentinių monarchijų pavyzdžiais bei susieję su Apšvietos epochos politine mintimi. Konstituciją galima teisėtai vadinti pirmąja modernia Konstitucija Europoje. Maža to, ji liudija, kad Lenkijos-Lietuvos Respublika nežlugo dėl savo vidinių silpnybių. Priešingai, gyvybingumas, kuris matyti per jos spartų atsigavimą, tapo pavojingas jos kaimynėms – absoliutinėms monarchijoms – tiek geopolitiškai, tiek ideologiškai, todėl jos ir sunaikino savo varžovę drastiškai pakeisdamos Europos istorijos trajektoriją. Po dviejų šimtų trisdešimties metų ši Konstitucija vis dar gali įkvėpti tuos, kurie myli laisvę. Ši nedidelė knyga grindžiama tyrimais mokslininkų, kurių yra daug daugiau, negu randama nuorodose, kurios iš esmės padeda tik kaip citatų šaltinis. Didelė dalis pažangos, susijusios su mūsų žiniomis ir suvokimu, kokios vyko transformacijos Stanislovo Augusto (1764–1795) valdymo metu, buvo lietuvių mokslininkų pasiekta per pastaruosius tris dešimtmečius. Todėl man ypač malonu rekomenduoti kai kuriuos jų darbus literatūros sąraše. Galiausiai norėčiau išreikšti didžiulę padėką Lietuvos istorijos institutui, kuris mane dažnai kviesdavo pasisvečiuoti Vilniuje, ir taip pat jo iškiliam direktoriui profesoriui Alvydui Nikžentaičiui už tai, kad ėmėsi išleisti šį mano darbą daininga lietuvių kalba.
Richard Butterwick 2021 m. vasario 16 d.