Žmogaus teisių pažeidimai. Įtakingų asmenų (politikų, ir kt.) užsakymai teisėsaugos institucijoms iškelti baudžiamąją bylą ir pradėti tyrimą prieš fizinį ar juridinį asmenį, siekiant jį sužlugdyti. Tyrimas gali tęstis keletą metų, o efektas pasiektas jau šiandien. (Prokuroro G.Jasaičio interviu LR 2016-05-14)

 

 

 

Kartų konflikto priežastis: naujos kartos siekis susireikšminti ir įtvirtinti save kritikuojant ir menkinant ankstesnės kartos sukurtas ir puoselėtas vertybes , tradicijas, papročius ir visuotinai pripažintus autoritetus. (E.M.)

ŽMOGAUS POREIKIAI- 5 pakopų piramidė: 1.-pagrindiniai fiziologiniai poreikiai; 2.saugummas; 3.socialiniai santykiai ( priklausomybė ir meilė); 4. Socialinis pripažinimas; 5.saviraiška (transcsndencija). (Psichologas A.Maslov- kn:, J.Brėdikis. Kitokiu žvilgsniu. Vilnius.Santara, 2015, p.78.)

Išmintingo visuomenės veikėjo credo: „ Dieve duok man vidinę ramybę priimti tai, kas me mano valioje pakeisti, duok man stiprybės pakeisti tai, ką galiu pakeisti. Ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito.( Ettingeris Carlo Friedrichas) „Lietuvos Rytas“ 2014 09 27 Nr 188

Teisė yra gėrio ir teisingumo menas. (Lot. sentencija). Sakykit, kas yra žmogus? Iš kur atėjo jis ? Ir kur jis eina? Ir kas yra aukščiau žvaigždžių auksinių?

Heindrichas Heinė Valstybė be teisingumo yra tik plėšikų gauja.( Šv. Augustinas)

Kas yra laisvė?

Dievas, sukūręs pasaulį ir žmoniją, suteikė jai  laisvę pasirinkti tarp gėrio ir blogio. Visiškai laisvas yra tiktai tas žmogus, kuris pasirenka gėrį, t.y. išpažįsta bendražmogiškąsias moralines dorovines vertybes bei nuostatas ir remdamasis jomis, be jokių išorinių ir vidinių   suvaržymų turi teisę laisvai  priimti sprendimus ir elgtis konkrečiose gyvenimo situacijose.  Kartu jam kyla pareiga pripažinti ir gerbti kitų žmonių analogiškas teises ir laisves. Tuo tarpu blogį pasirinkęs žmogus taip pat laisvai išreiškia savo valią, tačiau jis nėra visiškai laisvas, nes jį valdo pyktis, neapykanta, godumas, pavydas ir kitoks blogis ,jis  rūpinasi tik savimi, ignoruoja bendražmogiškąsias vertybes, kitų žmonių teises ir laisves. Toks žmogus dažniausiai  nėra ir visiškai laimingas, nes jį  nuolat kamuoja  baimės ir atsakomybės jausmas už padarytą kitiems žmonėms blogį.  

 

 

 Pasitaiko atvejų kai konkretus asmuo nuo ankstyvos vaikystės turi įgimtą pyktį, kuris su metais pastoviai auga, nežiūrint į patį geriausią auklėjimą, todėl juos reikia laikyti visiškai nesutaikomais įgimtais piktadariais . Tačiau nežiūrint į tai, jeigu jis padaro nusikaltimą   tai neatsižvelgiant į įgimtą ir nepriklausomą nuo jo valios piktą charakterio savybę jis privalo atsakyti už savo veiksmus lygiai taip pat kaip ir kiti tai padarę asmenys. (Vladimiro Solovjovo mintys iš kn. Pravo i nravstvennost, Asm.bibl.)

 

Šiuo atveju moralinės ar teisinės atsakomybės taikymas tokiam asmeniui nesuvaržė jo laisvės, nes prieš tai jis jau išreiškė  savo piktą valią  ir padarė teisės pažeidimą ar nusikaltimą kitų asmenų ar visuomenės atžvilgiu. Tokie veiksmai yra jo piktos valios pasireiškimo pasekmė. Todėl  atsakomybės taikymas asmeniui už šiuos veiksmus visų pirma yra  visuomenės ar valstybės  prevencinė kovos su pasekmėmis priemonė ir erdvės bei laiko atžvilgiu nebepriklauso nuo jo valios  laisvės.  (E.M)