Iš teisinės minties istorijos. LIETUVOS TEISININKŲ DRAUGIJOS ISTORIJOS BRUOŽAI

 

Lietuvos Teisininkų Draugijos Kauno skyrius 2018 m.

Tarpukario Lietuvos teisės šviesuolių idėjos neliko užmarštyje. Jos buvo plėtojamos ir įgyvendinamos  1920 m. įkurtos  Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) veikloje.  LTD buvo viena iš pagrindinių teisės idėjų ir žinių skleidėjų visuomenėje, kurios tradicijas tęsia ir 1989 m. atkurtoji Draugija. Dėl to pravartu bent trumpai susipažinti su LTD įkūrimo ir atkūrimo istorija.

Skaitykite toliau

Iš teisinės minties istorijos. VDU IR TEISĖS STUDIJŲ ATKŪRIMAS

VDU IR TEISĖS STUDIJŲ ATKŪRIMAS
Pirmos Sovietų Sąjungos okupacijos metu 1940 m. birželį Kauno universiteto Vytauto Didžiojo vardas buvo panaikintas ir jis vadintas tiesiog Kauno universitetu. 1941 m. Vokietijai okupavus Lietuvą Laikinoji vyriausybė Kauno universitetui vėl grąžino Vytauto Didžiojo vardą, veikė net 5 fakultetai: Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos. Tačiau vokiečių okupacinė valdžia, keršydama už tai, kad Lietuvos jaunimas atsisakė stoti į mėginimą formuoti lietuvių SS legioną, 1943 m. kovo 17 d. universitetą ir visas aukštąsias mokyklas uždarė, o dalį universiteto dėstytojų, studentų ir visuomenės atstovų išsiuntė į koncentracijos stovyklas. Antros Sovietų Sąjungos okupacijos pradžioje 1944 . lapkričio 13 d. okupacinė valdžia nutarė vėl atidaryti Kauno Vytauto Didžiojo valstybinį universitetą, tačiau vėlia 1949 m. Vytauto Didžiojo vardas buvo panaikintas, o 1950 m. panaikintas ir pats Kauno universitetas.
Skaitykite toliau

Iš teisinės minties istorijos. VDU TEISIŲ FAKULTETO ŠVIESUOLIAI

„IŠ TEISINĖS MINTIES ISTORIJOS“

Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto dėstytojai. Pirmoje eilėje iš kairės: Paulis Sokolovskis, Mykolas Römeris, Petras Leonas, Vaclovas Biržiška, Augustinas Janulaitis, Antanas Tumėnas. Antroje eilėje iš kairės: Karolis Žalkauskas, Tadas Petkevičius, Aleksandras Jaščenka, Kazys Šalkauskis, Vladimiras Stankevičius, Pe­tras Šalčius, Viktoras Jungferis, Albinas Rimka. Trečioje eilėje iš kairės: Kazys Oželis, Dzidas Budrys, Jonas Bučas, Antanas Tamošaitis, Antanas Jonas Veryha-Darevskis, Stasys Žakevičius, F. Mackus, Domas Krivickas. Kaunas, 1932–1933.(LMAVB)

VDU TEISIŲ FAKULTETO ŠVIESUOLIAI.

VDU Teisių fakultete 1922-1939 m.  pedagoginę ir mokslinę veiklą vykdė eilė to meto  žymiausių profesorių,  dėstytojų intelektualų ir kitų šviesuolių, kurių moksliniai ir kultūriniai tyrimai yra aktualūs ir mūsų dienomis. Jų moksliniai  darbai buvo spausdinami periodiniame leidinyje Teisių fakulteto darbai, kurių iki 1939m. pabaigos išleista 10 tomų arba leidžiami atskiromis knygomis su VDU Teisių fakulteto kredencialais. Žemiau paminėti ne visi profesoriai ir dėstytojai bei jų darbai,  nes visiems aprašyti turėtų  būti skirtas atskiras leidinys.

Iš teisinės minties istorijos. TEISĖS STUDIJOS TARPUKARIO LIETUVOJE

 

TEISĖS STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS TARPUKARIO LIETUVOJE.

„Nepakanka gerbti savo tautos ir valstybės istoriją. Ją reikia tyrinėti, vertinti ir aktualizuoti. Leisti mus mokyti ir įkvėpti. Mieli Teisės fakulteto klausytojai, baisuoklis virusas – vis dar Lietuvoje. Todėl paskaitos vyks tik nuotoliniu būdu. Tai – iššūkis ne tik man, bet ir lektoriams. Esu dėkinga teisininkui prof.dr.Eduardui Monkevičiui, pasiūliusiam paskaitas“Iš teisinės minties istorijos“.  Paskaita skirta Teisės  fakulteto klausytojams, bet atvira visiems besidomintiems. „           

Dekanė  Birutė Štuikienė

Paskaitų ciklą „Iš teisinės minties istorijos“ pradeda pirmoji paskaita, kurios tikslas yra trumpai apžvelgti pirmosios aukštosios mokyklos – Aukštųjų kursų, vėliau VDU ir Teisių fakulteto įsteigimo ir teisės studijų juose organizavimo istoriją tarpukario Lietuvoje. Sekančiose paskaitose siekiama apžvelgti VDU Teisių fakulteto veiklą, žymiausių profesorių ir dėstytojų darbus ir teisines idėjas,  teisės studijų po VDU atkūrimo  istoriją, taip pat humanistinių teisės idėjų tęstinumą 

                                                                Skaitykite toliau

KONSTITUCINIO TEISMO TEIĖJŲ SKYRIMAS

Algimantas Šindeikis

Sausio 6 d., 11:23  · 

NEGEBĖJIMAS LAIKU PASIŪLYTI IR PASKIRTI KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJUS YRA KONSTITUCIJOS NEPAISYMAS, ADMINISTRACINIS APSILEIDIMAS IR LABAI PAVOJINGAS PRECEDENTAS!

Ir vėl negaliu sutikti su mano gerbiamu prof. V.Sinkevičiumi, kad delsimas skirti KT teisėjus nėra joks Konstitucijos pažeidimas.

Mano vertinimu, profesorius yra teisus sakydamas, kad niekas negali priversti Seimo nario balsuoti už vieną ar kitą kandidatą į KT narius, tačiau yra neteisus vertindamas bendrą situaciją, kad tiek LAT pirmininkas, tiek Prezidentas, tiek Seimo pirmininkas laiku nesiūlydami kandidatų į KT teisėjus (tame tarpe ir nedelsiant po to, kai pasiūlomos kandidatūros yra atmetamos) , kai , o Seimui aplaidžiai neorganizuojant balsavimo dėl tokių kandidatų paskyrimo, nėra pažeidžiama Konstitucija.

APLINKOS TARŠA IR ŽMOGAUS TEISĖS

EDUARDAS MONKEVIČIUS.

Peržiūrėti įrašą

      Kiekvienais metais Jungtinių Tautų Organizacija skatina valstybes gruodžio 10-ąją minėti Žmogaus teisių dieną. Bendrovės „Vilmorus „ duomenimis Lietuvos žmonių netenkina eilės žmogaus teisių ir laisvių apsauga, tame tarpe teisė į deramą gyvenimo lygį ir teisė į socialinę apsaugą. Pastarosios teisės yra  neapsaugotos ir tuomet, kai  dėl globalios gamtinės aplinkos taršos ir jos sukeliamų klimato kaitos procesų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai ir kartais net gyvybei. Kartu pažeidžiamos ir jų prigimtinės teisės gyventi ir vystytis sveikoje ir saugioje gamtinėje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai pravartu atsakyti į šiuos klausimus: 1) kas sukelia globalią aplinkos taršą ir kokia jos įtaka gamtai, žmogui ir visuomenei?  2) koks yra žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos tarpusavio ryšys? 3) ar apskritai egzistuoja  žmogaus teisė į saugią gamtinę aplinką ? 4) ar yra realios galimybės tokią teisę pripažinti ir ginti teismuose ?

LEKĖČIŲ PARAPIJOS ISTORIJA

IŠ LEKĖČIŲ ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOS ISTORIJOS

Istorijos šaltinių duomenimis jau 1843 metais Lekėčių kaimo tikintieji prie Rūdelės dvaro pasistatė medinę šiaudais dengtą koplytėlę. Koplytėlė priklausė Zapyškio parapijai, į kurią kartais atvykdavo Zapyškio kunigas laikyti pamaldų. Lekėčių kaimo tikintieji jau nuo 1830 metų dėjo pastangas įkurti savo atskirą parapiją, tačiau jų pastangos baigdavosi nesėkme, nes vietos valdžia nedavė tam leidimo. Tuo laikotarpiu Lekėčių kaimas ir visas Suvalkijos kraštas priklausė Rusijos generalgubernatoriaus valdomai Lenkijos karalystei, kuris nebuvo suinteresuotas katalikiškų bažnyčių steigimu ir plėtra. Be to, atskiros Lekėčių parapijos steigimui priešinosi ir Zapyškio klebonas. Tuomet susikūrė Lekėčių parapijos iniciatyvinė grupė, kurioje buvo Lekėčių kaimo tikintieji Baltrus Gumauskas, Jurgis Guoga, Jančių kaimo gyventojas Jonas Tamulaitis ir kiti. Iniciatyvinę grupę aktyviai palaikė ir Rūdelės (vėliau Lekėčių) dvaro savininkai  Ignas Veryga su žmona Elena. Jie  savo iniciatyva nuvyko į Varšuvą prašyti generalgubernatoriaus leidimo  steigti Lekėčių parapiją. Pasinaudojus asmeniniais ryšiais Varšuvoje ir atsižvelgiant į tai, kad Ignas Veryga buvo Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas, aktyvus rusų-turkų karo dalyvis, už nuopelnus apdovanotas ordinais ir medaliais, leidimas steigti Lekėčių parapiją buvo gautas.

VDU TEISIŲ FAKULTETAS. ISTORINĖ APŽVALGA

Straipsnyje trumpai apžvelgiama Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto įkūrimo, mokslinės-pedagoginės veiklos ir atkūrimo istorija.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto dėstytojai. Pirmoje eilėje iš kairės: Paulis Sokolovskis, Mykolas Römeris, Petras Leonas, Vaclovas Biržiška, Augustinas Janulaitis, Antanas Tumėnas. Antroje eilėje iš kairės: Karolis Žalkauskas, Tadas Petkevičius, Aleksandras Jaščenka, Kazys Šalkauskis, Vladimiras Stankevičius, Pe­tras Šalčius, Viktoras Jungferis, Albinas Rimka. Trečioje eilėje iš kairės: Kazys Oželis, Dzidas Budrys, Jonas Bučas, Antanas Tamošaitis, Antanas Janas Veryha-Darevskis, Stasys Žakevičius, F. Mackus, Domas Krivickas

Skaitykite toliau

KNYGA APE PETRĄ LEONĄ IR LIETUVOS TEISININKŲ DRAUGIJOS ISTORIJĄ

PETRAS LEONAS. TEISINIS PALIKIMAS IR DABARTIS. Straipsnių rinkinys. Vilnius: Justitia, 2019 m,

               Sudarytojo žodis. Leidinys skirtas iškilios asmenybės-žymaus tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, dar vadinamo „Lietuvos sąžine“, prof. dr. Petro Leono 150-osioms gimimo metinėms ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti. Petro Leono gyvenimas, kūryba ir veikla ištisai buvo skirti Lietuvos valstybingumo, jos teisinės sistemos atkūrimui ir vystymui. Tad simboliška, kad šis leidinys, kurio tikslas plėtoti ir įgyvendinti Petro Leono demokratijos, humanizmo ir teisingumo idėjas, išleistas švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejų.

Eduardas Monkevičius

Skaitykite toliau