Iš teisinės minties istorijos. TEISĖS STUDIJOS TARPUKARIO LIETUVOJE

 

TEISĖS STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS TARPUKARIO LIETUVOJE.

„Nepakanka gerbti savo tautos ir valstybės istoriją. Ją reikia tyrinėti, vertinti ir aktualizuoti. Leisti mus mokyti ir įkvėpti. Mieli Teisės fakulteto klausytojai, baisuoklis virusas – vis dar Lietuvoje. Todėl paskaitos vyks tik nuotoliniu būdu. Tai – iššūkis ne tik man, bet ir lektoriams. Esu dėkinga teisininkui prof.dr.Eduardui Monkevičiui, pasiūliusiam paskaitas“Iš teisinės minties istorijos“.  Paskaita skirta Teisės  fakulteto klausytojams, bet atvira visiems besidomintiems. „           

Dekanė  Birutė Štuikienė

Paskaitų ciklą „Iš teisinės minties istorijos“ pradeda pirmoji paskaita, kurios tikslas yra trumpai apžvelgti pirmosios aukštosios mokyklos – Aukštųjų kursų, vėliau VDU ir Teisių fakulteto įsteigimo ir teisės studijų juose organizavimo istoriją tarpukario Lietuvoje. Sekančiose paskaitose siekiama apžvelgti VDU Teisių fakulteto veiklą, žymiausių profesorių ir dėstytojų darbus ir teisines idėjas,  teisės studijų po VDU atkūrimo  istoriją, taip pat humanistinių teisės idėjų tęstinumą 

                                                                Skaitykite toliau

KONSTITUCINIO TEISMO TEIĖJŲ SKYRIMAS

Algimantas Šindeikis

Sausio 6 d., 11:23  · 

NEGEBĖJIMAS LAIKU PASIŪLYTI IR PASKIRTI KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJUS YRA KONSTITUCIJOS NEPAISYMAS, ADMINISTRACINIS APSILEIDIMAS IR LABAI PAVOJINGAS PRECEDENTAS!

Ir vėl negaliu sutikti su mano gerbiamu prof. V.Sinkevičiumi, kad delsimas skirti KT teisėjus nėra joks Konstitucijos pažeidimas.

Mano vertinimu, profesorius yra teisus sakydamas, kad niekas negali priversti Seimo nario balsuoti už vieną ar kitą kandidatą į KT narius, tačiau yra neteisus vertindamas bendrą situaciją, kad tiek LAT pirmininkas, tiek Prezidentas, tiek Seimo pirmininkas laiku nesiūlydami kandidatų į KT teisėjus (tame tarpe ir nedelsiant po to, kai pasiūlomos kandidatūros yra atmetamos) , kai , o Seimui aplaidžiai neorganizuojant balsavimo dėl tokių kandidatų paskyrimo, nėra pažeidžiama Konstitucija.

APLINKOS TARŠA IR ŽMOGAUS TEISĖS

EDUARDAS MONKEVIČIUS.

Peržiūrėti įrašą

      Kiekvienais metais Jungtinių Tautų Organizacija skatina valstybes gruodžio 10-ąją minėti Žmogaus teisių dieną. Bendrovės „Vilmorus „ duomenimis Lietuvos žmonių netenkina eilės žmogaus teisių ir laisvių apsauga, tame tarpe teisė į deramą gyvenimo lygį ir teisė į socialinę apsaugą. Pastarosios teisės yra  neapsaugotos ir tuomet, kai  dėl globalios gamtinės aplinkos taršos ir jos sukeliamų klimato kaitos procesų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai ir kartais net gyvybei. Kartu pažeidžiamos ir jų prigimtinės teisės gyventi ir vystytis sveikoje ir saugioje gamtinėje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai pravartu atsakyti į šiuos klausimus: 1) kas sukelia globalią aplinkos taršą ir kokia jos įtaka gamtai, žmogui ir visuomenei?  2) koks yra žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos tarpusavio ryšys? 3) ar apskritai egzistuoja  žmogaus teisė į saugią gamtinę aplinką ? 4) ar yra realios galimybės tokią teisę pripažinti ir ginti teismuose ?

LEKĖČIŲ PARAPIJOS ISTORIJA

IŠ LEKĖČIŲ ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOS ISTORIJOS

Istorijos šaltinių duomenimis jau 1843 metais Lekėčių kaimo tikintieji prie Rūdelės dvaro pasistatė medinę šiaudais dengtą koplytėlę. Koplytėlė priklausė Zapyškio parapijai, į kurią kartais atvykdavo Zapyškio kunigas laikyti pamaldų. Lekėčių kaimo tikintieji jau nuo 1830 metų dėjo pastangas įkurti savo atskirą parapiją, tačiau jų pastangos baigdavosi nesėkme, nes vietos valdžia nedavė tam leidimo. Tuo laikotarpiu Lekėčių kaimas ir visas Suvalkijos kraštas priklausė Rusijos generalgubernatoriaus valdomai Lenkijos karalystei, kuris nebuvo suinteresuotas katalikiškų bažnyčių steigimu ir plėtra. Be to, atskiros Lekėčių parapijos steigimui priešinosi ir Zapyškio klebonas. Tuomet susikūrė Lekėčių parapijos iniciatyvinė grupė, kurioje buvo Lekėčių kaimo tikintieji Baltrus Gumauskas, Jurgis Guoga, Jančių kaimo gyventojas Jonas Tamulaitis ir kiti. Iniciatyvinę grupę aktyviai palaikė ir Rūdelės (vėliau Lekėčių) dvaro savininkai  Ignas Veryga su žmona Elena. Jie  savo iniciatyva nuvyko į Varšuvą prašyti generalgubernatoriaus leidimo  steigti Lekėčių parapiją. Pasinaudojus asmeniniais ryšiais Varšuvoje ir atsižvelgiant į tai, kad Ignas Veryga buvo Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas, aktyvus rusų-turkų karo dalyvis, už nuopelnus apdovanotas ordinais ir medaliais, leidimas steigti Lekėčių parapiją buvo gautas.

VDU TEISIŲ FAKULTETAS. ISTORINĖ APŽVALGA

Straipsnyje trumpai apžvelgiama Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto įkūrimo, mokslinės-pedagoginės veiklos ir atkūrimo istorija.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto dėstytojai. Pirmoje eilėje iš kairės: Paulis Sokolovskis, Mykolas Römeris, Petras Leonas, Vaclovas Biržiška, Augustinas Janulaitis, Antanas Tumėnas. Antroje eilėje iš kairės: Karolis Žalkauskas, Tadas Petkevičius, Aleksandras Jaščenka, Kazys Šalkauskis, Vladimiras Stankevičius, Pe­tras Šalčius, Viktoras Jungferis, Albinas Rimka. Trečioje eilėje iš kairės: Kazys Oželis, Dzidas Budrys, Jonas Bučas, Antanas Tamošaitis, Antanas Janas Veryha-Darevskis, Stasys Žakevičius, F. Mackus, Domas Krivickas

Skaitykite toliau

KNYGA APE PETRĄ LEONĄ IR LIETUVOS TEISININKŲ DRAUGIJOS ISTORIJĄ

PETRAS LEONAS. TEISINIS PALIKIMAS IR DABARTIS. Straipsnių rinkinys. Vilnius: Justitia, 2019 m,

               Sudarytojo žodis. Leidinys skirtas iškilios asmenybės-žymaus tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, dar vadinamo „Lietuvos sąžine“, prof. dr. Petro Leono 150-osioms gimimo metinėms ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti. Petro Leono gyvenimas, kūryba ir veikla ištisai buvo skirti Lietuvos valstybingumo, jos teisinės sistemos atkūrimui ir vystymui. Tad simboliška, kad šis leidinys, kurio tikslas plėtoti ir įgyvendinti Petro Leono demokratijos, humanizmo ir teisingumo idėjas, išleistas švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejų.

Eduardas Monkevičius

Skaitykite toliau

AMAZONĖS DŽIUNGLIŲ GAISRAI-ŽMOGAUS SAVANAUDIŠKUMO PADARINYS

Amazonės džiunglių gaisrai Brazilijoje 2019 m. sunaikino tūkstančius ha vertingo miško, žuvo neįkainojamą vertę turinčios augalijos ir gyvunijos rūšys, sunaikinta gausi biologinė įvairovė. Vietos gentys buvo priverstos palikti savo gyvenamąsias vietas, liko be pastogės ir maisto. Tai dar labiau padidino Brazilijos gyventojų skurdą, pagilino socialinius konfliktus. Apie tai pranešta ir Lietuvos žiniasklaidoje, kalbėta TV laidose. Mokslininkų nuomone tai globali pasaulinės reikšmės ekologinė katastrofa, nes Brazilijos džiunglės laikomos „pasaulio plaučiais“kurie filtruoja masinę oro taršą ir įtakoja klimato kaitos procesus.Reikia sutikti su mokslinikų nuomone, kad planetos žaliųjų plotų sunaikinimas yta klimato kaitos padarinys. Sunku patikėti, kad tai savaiminis ar atsitiktinis Amazonės džiunglių gaisras. Tuo labiau, kad toks gaisras kilo jau ne pirmą kartą. Galimai tai tyčinis padegimas savanaudišku tikslu-siekiant kuo daugiau džiunglių plotų panaudoti žemės ūkyje, miestų, gyvenviečių, infrastruktūros plėtrai ar kitoms  privačių kompanijų ar korporacijų reikmėms. Paradoksalu bei neįtikėtina, kad net XXI amžiuje kartojasi istorija, kuomet Pietų Amerikos kolonizatoriai sunaikino didžiulius džiunglių plotus ir išnaikino ištisas indėnų gentis, siekdami prievarta pasisavinti džiunglių žemes ir jų gyvenamąsias vietas. Sunku suprasti ir Brazilijos vyriausybę, kuri atsisakė tarptautinės pagalbos ir paramos arba iškėlė sąlygą, kad tomis lėšomis disponuotų pati vyriausybė. Tačiau kokia garantija, kad tos lėšos bus panaudotos pagal paskirtį, o ne išgrobstytos ar panaudotos kitais tikslais.? Atsižvelgiant į tai kad tokie gaisrai yra ne vien tiktai Brazilijos vidaus reikalas, bet pasaulinės reikšmės problema, būtinas tarptautinių organizacijų įsikišimas, siekiant išsiaiškinti gaisrų priežastis ir įgyvendinti jų prevencijos priemones.

LIETUVOS SĄJŪDŽIUI-30 “JIE KŪRĖ NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVĄ“

                                                  Įžvalgos ateičiai.

Geriausias Lietuvos valstybės, jos Konstitucijos ir teisinės sistemos kūrėjų atminimas ir įamžinimas yra Lietuvos Sąjūdžio idėjų ir veiklos principų įgyvendinimas bei tęstinumas mūsų dienomis. Aukščiausias jo tikslas buvo sukurti demokratinę, teisinę, visuotinės gerovės Lietuvos valstybę, kurio turime siekti ir mes. Prisiminkime Konstitucijos 2 str., kuriame parašyta“Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai.“ Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mūsų valstybę kuria atskirai paėmus ne tik Seimas ar Vyriausybė, ar Partijos ar žmonių grupės, bet pirmiausia Lietuvos tautą sudaranti visuomenė visumoje. Nuo visuomenės sąmoningumo, socialinio aktyvumo, pilietiškumo, meilės ir pasiaukojimo savo Tėvynei labai daug priklauso, kokia bus ateityje mūsų valstybė ar bus gerbiamos ir saugomos žmogaus teisės ir laisvės, garbė ir orumas. Turime daug gražių mūsų visuomenės geranoriškumo, pagarbos ir užuojautos kitam žmogui, patriotizmo pasireiškimo pavyzdžių. Tai visuomenės lėšų aukojimas seneliams ir neįgaliems vaikams, bendruomeninių globos namų vaikams steigimas ar jų auklėjimas šeimose, savanoriška jaunuolių ir kitų asmenų tarnyba Lietuvos kariuomenėje, Šaulių sąjungoje, atskirų bendruomenių aktyvi veikla ginant savo teises ir kt. Tačiau esama dar daug negatyvo mūsų visuomenėje : susipriešinimo, žmogaus garbės ir orumo pažeidimų, siekio pažeminti kitą ar iš jo išsityčioti, bet kokia kaina, nesiskaitant su priemonėmis, įgyvendinti savo egoistinius savanaudiškus poreikius. Tas negatyvas pirmiausia sklinda nuo politikų, plačiai ir su mėgąvimusi skleidžiamas žiniasklaidoje, daro neigiamą įtaką visuomenėje ir ypač mūsų vaikams. Prisiminkime, kad vaikai ir jaunoji karta ima pavyzdį iš suaugusiųjų. Didelę žala daro žmogaus ar bendruomenės vis dar pasitaikantys teisių ir laisvių, garbės ir orumo pažeidimai, įvairūs nusikaltimai prieš žmogų ir visuomenę. Pirmaeilis uždavinys kuriant demokratinę, teisinę ir visuotinės gerovės Lietuvos valstybę yra visuomenės sąmoningumo, moralinių dorovinių vertybių, pilietiškumo, patriotizmo ir aktyvumo ugdymas, žmogaus teisių ir laisvių, garbės ir orumo, bet kokių negatyvių reiškinių viešinimas ir viešas pasmerkimas įvairiomis įmanomomis priemonėmis. Praktika parodė, kad viešumas yra labai efektyvi priemonė kovojant su įvairiomis negerovėmis. Tokiu būdu, visuomenės politinis, socialinis ir teisinis švietimas įgauna naują prasmę ir reikšmę mūsų dienomis. Ypač didelę reikšmę turi Trečiojo amžiaus universitetai, kurių klausytojai yra įvairių socialinių sluoksnių ir įvairaus amžiaus bei išsilavinimo klausytojai. Svarbu tiktai kad būtų panaudotos įvairios visuomenės švietimo formos: paskaitos , seminarai, diskusijos, o jų turinys būtų tiesiogiai susietas su konkrečios visuomeninio gyvenimo problemos nagrinėjimu. Teisinio švietimo metu svarbu dar ne tik aiškinti konstituciją, įstatymus, žmogaus teises bei pareigas, bet ir jų įgyvendinimo problemas, tarptautinių ir Lietuvos teismų praktiką. Eduardas Monkevičius

ŽINIASKLAIDOS LAISVĖ IR ATSAKOMYBĖ

Visiškai pritariu pasiūlymui griežtinti žiniasklaidos priemonių socialinę ir teisinę atsakomybę, už publikacijų turinį, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti žodžio ir spaudos laisve, pataikauti ir tarnauti atskirų verslo grupių ir partijų interesams, skleisti dezinformaciją ir klaidinti visuomenę, tyčiotis iš privačių ir viešųjų asmenų ar juos visaip žeminti. Atėjo laikas kultūringai žiniasklaidai, teikiančiai prioritetą moralinėms dorovinėms vertybėms, skatinančios visuomenės ir ypač jaunimo dvasinį tobulėjimą. delfi.lt Bakas siūlo nedelsiant griežtinti licencijas žiniasklaidai ir parengti civilinio turto konfiskavimo įstatymą Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas dalinosi pasiūlymais, kuriuos, jo nuomone, reikėtų nedelsiant įgyvendinti, kad ateityje pavyktų apsaugoti visuomenę nuo niekam neatskaitingų neteisėtą įtaką darančių galios centrų.

Ar viešas asmuo turi teisę ginti savo garbę ir orumą nuo šmeižto ir įžeidimų? Seimui priėmus Civilinio kodekso papildymą apie viešojo asmens teisę reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo jeigu viešai arba per žiniasklaidos priemones buvo paskelbtos žinios, žeminančios jo garbę ir orumą, sukėlė kai kurių žurnalistų ir kitų asmenų priešingą reakciją, tarsi būtų pasikėsinta į spaudos ar nuomonės laisvę. Ko taip sunerimo ir net įniršo šie asmenys? Jeigu viešojo asmens kritika būtų objektyvi ir konstruktyvi, be faktų išgalvojimų ar iškraipymų, neįžeidžiant viešojo asmens ir nežeminant jo orumo, jokių problemų nekiltų. Viskas priklauso nuo kritikuojančiojo asmens moralės nuostatų ir kultūros. Priešingu atveju negalima atimti iš viešojo asmens, kuris kartu yra ir privatus asmuo ir turi taip pat privatų gyvenimą, teisės ginti teisme savo garbę ir orumą ir reikalauti atlyginti padarytą jam žalą. Taip yra visame civilizuotame pasaulyje ir tai nelaikoma spaudos ar nuomonės laisvės suvaržymu.