Prezidentūra ir kai kurie asmenys nepritaria savivaldybių teritorije esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms, nes baiminasi, kad valstybė prarastų žemės kontrolę, tai paskatintų korupciją ir savivaliavimus. Tačiau valstybinę žemę patikėjimo teise perdavus valdyti savaldybėms jos savininkas išlieka valstybė. Svarbu tiktai įstatyme nustatyti griežtą valstybinę kontrolę ir atsakomybę už tinkamą žemės nzudojimą ir apsaugą, taip pat valstybės institucijos teisę panaikinti neteisėtus savivsldybių sprendimus.

Perskaitęs R. ZEMKAUSKO straipsnį „Apie gamtos prieglobstį ir kitokias baisybes“ (Žurnalas IQ LIFE, 2016 m. Nr 6 (41), p. 20 ), noriu pasidalinti ir savo įžvalgomis. Autorius rašo, kad posakiai „gamtos prieglobstis“, „motina gamta“, „gamta-mūsų namai“ ir kt., yra tik nuvalkiotos ir keistos klišės, nes tik civilizacija o ne gamta garantuoja saugų prieglobstį nuo bado, stichijų ir pavojų. Su tuo negaliu sutikti. Visų pirma, žmones gyvena ne kosmose ar beorėje erdvėje, bet ant žemės ir yra veikiami konkrečios gamtinės aplinkos. Gyventi, patenkinti savo poreikius ir vystytis žmonės gali tik dėka žemės ir gamtos teikiamų gėrybių. Todėl autoriaus kritikuojami posakiai turi gilią moralinę (dorovinę) prasmę ir nereikėtų jų taip nuvertinti. Antra, civilizacija pati atsirado gamtinės aplinkos ir žmonijos vystymosi dėka. Tačiau civilizacija dar negali visiškai apsaugoti žmonių nuo klimato kaitos padarinių, audrų, potvynių, uraganų ir kitokių gamtos stichijų. Gamtos teršimas, niokojimas ir kitokia neapgalvota ar savanaudiška žmogaus veikla dažnai ir sukelia tokias gamtos anomalijas.Todėl sutinku su autoriumi, kad tik žmoniškumas (bet ne civilizacija) mus verčia gerbti, saugoti ir mylėti gamtą.

Dažnai gaunu klausimus ar asmenys, siekiantys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės iki 10 ha privalo būti ūkininkai ir gauti Nacionalinės žemės tatnybos (NŽT) leidimą?  Paaiškinu, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kurios plotas neviršija 10 ha arba prie turimos žemės papildomai perkant žemės sklypą, jeigu abiejų žemės sklypų bendras plotas neviršija 10 ha, turi asmenys, nebūdami ūkininkai, kvalifikacinių įgūdžių iš jų nereikalaujama ir NŽT leidimo pirkti tokią žemę nsreikia. Užpildoma tik nustatytos formos deklaracija. Be go,  pirmumo teisę įsigyti tokią žemę turi asmenys , kurių žemės sklypas yra įsiterpęs tarp parduodamos valstybinės ar privačios žemės sklypų arba ribojasi su tais sklypais.

Eduardas Monkevičius

?

K O N S U L T A C I J A.

Dėl žemės sklypų sujungimo investiciniam projektui įgyvendinti.

Alytaus m. savivaldybės darbuotoja pateikė klausimą kokia yra galimybė sujungti kelis žemės sklypus, kurių vienas yra privati nuosavybė, kitas valstybės nuosavybė, o trečias priklauso savivaldybei į vieną žemės sklypą, kuris reikalingas stambiam innvesticinniam projektui įgyvendinti.?

Atsakydamas į Jūsų klausimus paaiškinu, kad Jūsų nurodytus žemės sklypus sujungti į vieną žemės sklypą, reikalingą investiciniam projektui įgyvendinti, galima taikant įstatymų reglamentuojamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams arba ypatingos valstybinės svarbos objektams procedūras. Tokių procedūrų vykdymą reglamentuoja Žemės įstatymo 45-48 straipsniai ( Valstybės žinios, 1994, Nr34-620) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės ( Valstybės žinios, 2005, Nr 104-3839). Kai žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams, kurių svarbą patvirtina Vyriausybė arba Seimas, tuomet žemės paėmimo procedūrą reglamentuoja specialus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos objektus įstatymas (Valstybės žinios, 2011, Nr 49-2362).

Jeigu investicinis projektas  nėra ypatingos  valstybinės ar tarpvalstybinės svarbos, kurią turi pripažinti Vyriausybė, turi būti taikoma Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių reglamentuojama žemės paėmimo  visuomenės poreikiams procedūra. Kitu atveju taikomas minėtas specialus įstatymas. Žemės sklypai visuomenės poreikiams (Jūsų atveju-investiciniam projektui įgyvendinti) gali būti paimti ir sujungti į vieną  žemės sklypą nežiūrint į tai ar žemės yra privati, savivaldybės ar valstybinė ar naudojama patikėjimo teise. Pirmuoju atveju prašymą su aiškinamuoju raštu ir įstatyme nurodytais dokumentais pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Jūsų atveju-investiciniam projektui įgyvendinti) procedūrą nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia savivaldybės taryba, o antruoju atveju-Vyriausybė. Kiekvienu atveju patenkinus prašymą,  Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ir nuo jo priėmimo dienos savivaldybė inicijuoja specialiojo  ar detaliojo  teritorijos plano rengimą, arba žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto ir žemės sklypų plano rengimą ( jeigu parengti teritorijų planavimo dokumentai), kurių rengimo  metu ir atliekami žemėtvarkos darbai, susiję su žemės sklypų, reikalingų investiciniam projektui įgyvendinti, sujungimu, padalinimu ar atidalinimu.

Atlikus šiuos darbus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti sujungtą žemės sklypą visuomenės poreikiams (Jūsų atveju-investiciniam projektui įgyvendinti), įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre ir perduoti naudotis investicinio projekto vykdytojui.

Plačiau apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir jų vykdymą galite pasiskaityti mano knygoje. (Monkevičius E. Žemės teisė ir administravimas. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2014 m., p. 196-217.)

Eduardas Monkevičius.

NAUJI ŽEMĖS SAUGIKLIAI

Tenka konstatuoti ir apgailestauti, kad žemės ūkio paskirties, t.y. dirbamos žemės, kuri yra mūsų ypač vertingas nacionalinis turtas, apsauga nelabai ką sudomino. Priėmus naują „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą“ (valstybės žinios, 2003, Nr 15-600, aktuali red. nuo 2014-05-01) atsirado daugiau teisinių šios žemės apsaugos ir naudojimo visuomenės interesais garantijų. Vadovautasi civilizuotose valstybėse taikomu principu, kad dirbamoji žemė būtų naudojama pagal paskirti ir ją galėtų įsigyti tik mokantys ir galintys ją dirbti. Įgyjamos dirbamos žemės nuosavybėn ploto ribojimas taip pat teigiamas dalykas, nes neleidžia monopolizuoti žemės naudojimo  ir sutelkti ją vienose rankose. Iš esmės užkirstas kelias spekuliuoti žeme. Nepasitvirtino ir nuogastavimai, kad užsieniečiai puls įsigyti Lietuvoje žemės, nes nuo to laiko, kai galima buvo ją įsigyti, joks užsienietis jos neįsigijo. Kam reikėjo, tas žemę įsigijo anksčiau per mūsų fizinius ir juridinius asmenis arba ją nuomavo. Tačiau problemų, be abejo, liko jos bus keliamos ir ateityje.

Autorius.