TEISĖS STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS TARPUKARIO LIETUVOJE.

„Nepakanka gerbti savo tautos ir valstybės istoriją. Ją reikia tyrinėti, vertinti ir aktualizuoti. Leisti mus mokyti ir įkvėpti. Mieli Teisės fakulteto klausytojai, baisuoklis virusas – vis dar Lietuvoje. Todėl paskaitos vyks tik nuotoliniu būdu. Tai – iššūkis ne tik man, bet ir lektoriams. Esu dėkinga teisininkui prof.dr.Eduardui Monkevičiui, pasiūliusiam paskaitas“Iš teisinės minties istorijos“.  Paskaita skirta Teisės  fakulteto klausytojams, bet atvira visiems besidomintiems. „           

Dekanė  Birutė Štuikienė

Paskaitų ciklą „Iš teisinės minties istorijos“ pradeda pirmoji paskaita, kurios tikslas yra trumpai apžvelgti pirmosios aukštosios mokyklos – Aukštųjų kursų, vėliau VDU ir Teisių fakulteto įsteigimo ir teisės studijų juose organizavimo istoriją tarpukario Lietuvoje. Sekančiose paskaitose siekiama apžvelgti VDU Teisių fakulteto veiklą, žymiausių profesorių ir dėstytojų darbus ir teisines idėjas,  teisės studijų po VDU atkūrimo  istoriją, taip pat humanistinių teisės idėjų tęstinumą 

                                                                Skaitykite toliau →

Algimantas Šindeikis

Sausio 6 d., 11:23  · 

NEGEBĖJIMAS LAIKU PASIŪLYTI IR PASKIRTI KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJUS YRA KONSTITUCIJOS NEPAISYMAS, ADMINISTRACINIS APSILEIDIMAS IR LABAI PAVOJINGAS PRECEDENTAS!

Ir vėl negaliu sutikti su mano gerbiamu prof. V.Sinkevičiumi, kad delsimas skirti KT teisėjus nėra joks Konstitucijos pažeidimas.

Mano vertinimu, profesorius yra teisus sakydamas, kad niekas negali priversti Seimo nario balsuoti už vieną ar kitą kandidatą į KT narius, tačiau yra neteisus vertindamas bendrą situaciją, kad tiek LAT pirmininkas, tiek Prezidentas, tiek Seimo pirmininkas laiku nesiūlydami kandidatų į KT teisėjus (tame tarpe ir nedelsiant po to, kai pasiūlomos kandidatūros yra atmetamos) , kai , o Seimui aplaidžiai neorganizuojant balsavimo dėl tokių kandidatų paskyrimo, nėra pažeidžiama Konstitucija.

EDUARDAS MONKEVIČIUS.

Peržiūrėti įrašą

      Kiekvienais metais Jungtinių Tautų Organizacija skatina valstybes gruodžio 10-ąją minėti Žmogaus teisių dieną. Bendrovės „Vilmorus „ duomenimis Lietuvos žmonių netenkina eilės žmogaus teisių ir laisvių apsauga, tame tarpe teisė į deramą gyvenimo lygį ir teisė į socialinę apsaugą. Pastarosios teisės yra  neapsaugotos ir tuomet, kai  dėl globalios gamtinės aplinkos taršos ir jos sukeliamų klimato kaitos procesų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai ir kartais net gyvybei. Kartu pažeidžiamos ir jų prigimtinės teisės gyventi ir vystytis sveikoje ir saugioje gamtinėje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai pravartu atsakyti į šiuos klausimus: 1) kas sukelia globalią aplinkos taršą ir kokia jos įtaka gamtai, žmogui ir visuomenei?  2) koks yra žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos tarpusavio ryšys? 3) ar apskritai egzistuoja  žmogaus teisė į saugią gamtinę aplinką ? 4) ar yra realios galimybės tokią teisę pripažinti ir ginti teismuose ?

IŠ LEKĖČIŲ ŠV. KAZIMIERO PARAPIJOS ISTORIJOS

Istorijos šaltinių duomenimis jau 1843 metais Lekėčių kaimo tikintieji prie Rūdelės dvaro pasistatė medinę šiaudais dengtą koplytėlę. Koplytėlė priklausė Zapyškio parapijai, į kurią kartais atvykdavo Zapyškio kunigas laikyti pamaldų. Lekėčių kaimo tikintieji jau nuo 1830 metų dėjo pastangas įkurti savo atskirą parapiją, tačiau jų pastangos baigdavosi nesėkme, nes vietos valdžia nedavė tam leidimo. Tuo laikotarpiu Lekėčių kaimas ir visas Suvalkijos kraštas priklausė Rusijos generalgubernatoriaus valdomai Lenkijos karalystei, kuris nebuvo suinteresuotas katalikiškų bažnyčių steigimu ir plėtra. Be to, atskiros Lekėčių parapijos steigimui priešinosi ir Zapyškio klebonas. Tuomet susikūrė Lekėčių parapijos iniciatyvinė grupė, kurioje buvo Lekėčių kaimo tikintieji Baltrus Gumauskas, Jurgis Guoga, Jančių kaimo gyventojas Jonas Tamulaitis ir kiti. Iniciatyvinę grupę aktyviai palaikė ir Rūdelės (vėliau Lekėčių) dvaro savininkai  Ignas Veryga su žmona Elena. Jie  savo iniciatyva nuvyko į Varšuvą prašyti generalgubernatoriaus leidimo  steigti Lekėčių parapiją. Pasinaudojus asmeniniais ryšiais Varšuvoje ir atsižvelgiant į tai, kad Ignas Veryga buvo Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas, aktyvus rusų-turkų karo dalyvis, už nuopelnus apdovanotas ordinais ir medaliais, leidimas steigti Lekėčių parapiją buvo gautas.

Straipsnyje trumpai apžvelgiama Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto įkūrimo, mokslinės-pedagoginės veiklos ir atkūrimo istorija.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto dėstytojai. Pirmoje eilėje iš kairės: Paulis Sokolovskis, Mykolas Römeris, Petras Leonas, Vaclovas Biržiška, Augustinas Janulaitis, Antanas Tumėnas. Antroje eilėje iš kairės: Karolis Žalkauskas, Tadas Petkevičius, Aleksandras Jaščenka, Kazys Šalkauskis, Vladimiras Stankevičius, Pe­tras Šalčius, Viktoras Jungferis, Albinas Rimka. Trečioje eilėje iš kairės: Kazys Oželis, Dzidas Budrys, Jonas Bučas, Antanas Tamošaitis, Antanas Janas Veryha-Darevskis, Stasys Žakevičius, F. Mackus, Domas Krivickas

PETRAS LEONAS. TEISINIS PALIKIMAS IR DABARTIS. Straipsnių rinkinys. Vilnius: Justitia, 2019 m,

               Sudarytojo žodis. Leidinys skirtas iškilios asmenybės-žymaus tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, dar vadinamo „Lietuvos sąžine“, prof. dr. Petro Leono 150-osioms gimimo metinėms ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti. Petro Leono gyvenimas, kūryba ir veikla ištisai buvo skirti Lietuvos valstybingumo, jos teisinės sistemos atkūrimui ir vystymui. Tad simboliška, kad šis leidinys, kurio tikslas plėtoti ir įgyvendinti Petro Leono demokratijos, humanizmo ir teisingumo idėjas, išleistas švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejų.

Eduardas Monkevičius